Centrinės Japonijos Gifu prefektūroje įgyvendinama paprasta, bet įdomi idėja sulaukė dėmesio ir Vilniuje viešėjusio gubernatoriaus Yoshihide Esaki: nedidelė paskata – kavos puodelis – skatina senjorus išeiti iš namų, bendrauti ir rūpintis savo mityba. Iniciatyva remiasi programėle, kuri kasdien prašo atlikti keletą užduočių: nueiti 5 tūkst. žingsnių, tris kartus nufotografuoti valgį ir atsakyti į klausimus apie miegą bei savijautą. Už įvykdytas užduotis surenkami taškai, kuriuos galima iškeisti į nemokamą arba pigų pusryčių rinkinį kavinėje.
Pusryčių tradicija Gifu
„Turime savitą kavinių lankymo tradiciją. Jei kada nors turėsite galimybę atvykti į Gifu prefektūrą, būtinai užsukite į kavinę, kurioje siūlomi pusryčių rinkiniai. Manau, jums patiks“, – Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre vykusios viešos paskaitos metu pasakojo Y. Esaki. Tarp 8 ir 11 val. užsisakius kavos ar arbatos, dažnai už simbolinę kainą pateikiami lengvi pusryčiai: skrudinta duona, virtas kiaušinis, daržovės ar bananai. „Mažiau nei 3 eurai!“, – sako Y. Esaki ir rodo pavyzdžius, kaip toks rinkinys gali atrodyti.
Kodėl tai veikia
Pagrindinė idėja – ne tik maistas, bet socialinis sąlytis. Yoshihide Esaki paaiškina: „Vyresnio amžiaus japonai retai išeina pavalgyti. Ypač tie, kurie gyvena vieni. Kai kurie iš namų koją iškelia vos kartą ar du per savaitę. Tai labai prasta padėtis. Tačiau apsilankę kavinėje jie gali rinktis iš gana įvairaus ir nebrangaus meniu. Kavinėje jie praleidžia maždaug dvi valandas – valgo ir šnekučiuojasi. Po to jie dar kur nors nueina su draugais. Taigi apsilankymas kavinėje tampa labai svarbiu atspirties tašku.“ Toks reguliarus socialinis kontaktas yra svarbus psichinei sveikatai, mažina izoliacijos jausmą ir skatina aktyvumą, o moksliniai tyrimai rodo, kad socialinė įsitraukimo trukmė koreliuoja su geresne kognityvine funkcija vyresniame amžiuje.
Be to, verslo modelis išlikti pigiam: gyventojai dalį svogūnų, daržovių ar kitų produktų atneša patys, tad kavinėms lengviau planuoti pirkimus ir išlaikyti pastovų klientų srautą. Tai leidžia mažesnę kainą suderinti su ilgalaike verslo apyvarta.
Kokios yra perspektyvos ir pamokos Lietuvai
Projektas turi ir mokslinį aspektą: duomenis renka programėlė, o Kioto universiteto mokslininkai analizuos, ar iniciatyva pakeitė gyvenseną. Y. Esaki pažymi galimybes derinti naujas technologijas su bendruomeninėmis priemonėmis – pavyzdžiui, sveikatos rodiklius analizuojančios sistemos gali padėti parinkti individualizuotus pusryčius. Straipsnyje taip pat primenama, kad net Japonijoje, nors tradiciškai daugėja žuvies ir mažiau riebių mėsų, vis dar pasitaiko mitybos trūkumų: nepakanka baltymų, daržovių, kalcio, vitamino C, o druskos ir sočiųjų riebalų suvartojimas viršija rekomendacijas.
Lietuvoje panaši iniciatyva galėtų būti pritaikyta skatinant senjorų bendruomeniškumą per miesto ar kaimo kavinukes, bendruomenės centrus ar socialines programas. Maža paskata – nemokami arba simboliškai apmokami pusryčiai – kartu su programėle ir vietos gamintojų parama gali tapti veiksminga priemone gerinti mitybą, didinti judrumą ir mažinti socialinę izoliaciją.
„Mano 94 metų mama užsispyrusiai siekia nustatytų tikslų. Kasdieną ji turi taisyklę, kurią vadina 1111. 1000 perkaitytų žodžių, 100 parašytų žodžių, 10 sutiktų žmonų ir bent 1 nuoširdų juoką.“ Ši asmeninė istorija atskleidžia, kad ilgalaikė sveikata dažnai grindžiama kasdienėmis mažomis praktikomis – ir būtent jas verta įtraukti į viešąsias sveikatos skatinimo programas.