Andrius Tapinas po oro pavojaus rėžė tiesiai: „Tai parodė labai rimtą problemą“
Po Vilniaus apskrityje paskelbto oro pavojaus ir gyventojams išsiųstų perspėjimų visuomenėje kilo didžiulė diskusijų banga. Į situaciją sureagavo ir žurnalistas bei visuomenininkas Andrius Tapinas, kuris socialiniuose tinkluose atvirai pasidalijo savo nuomone apie tai, ką ši situacija atskleidė apie Lietuvos pasirengimą galimoms grėsmėms.
Jo įrašas greitai išplito internete ir sulaukė tūkstančių reakcijų. Daugelis žmonių pritarė, kad netikėtas oro pavojus parodė ne tik gyventojų nerimą, bet ir tam tikras valstybės spragas civilinės saugos srityje.
Didžiausias klausimas – ar žmonės žino, kur slėptis?
Andrius Tapinas savo komentare daugiausia dėmesio skyrė priedangų klausimui. Pasak jo, paskelbus signalą „Raudona“ daugybė žmonių tiesiog nežinojo, kur turėtų eiti ir ką tiksliai daryti.
Žurnalistas atkreipė dėmesį, kad nors apie civilinę saugą kalbama jau ne vienerius metus, realios pasirengimo sistemos daugeliui gyventojų vis dar atrodo miglotos. (lrt.lt)
Pasak jo, būtent tokios situacijos tampa tikru testu, parodančiu, kiek valstybė ir visuomenė iš tiesų pasiruošusios galimoms krizėms.
Socialiniuose tinkluose daugelis žmonių pripažino, kad gavę perspėjimus telefonuose sutriko ir nežinojo, kur yra artimiausia priedanga. Kai kurie teigė apie tokias vietas niekada net nesidomėję.
Oro pavojus sukėlė daug emocijų
Trečiadienio rytą Lietuvos kariuomenė paskelbė signalą „Raudona“ Vilniaus apskrityje po to, kai netoli sienos buvo užfiksuota radaro atžyma, galimai susijusi su bepiločiu orlaiviu. Gyventojai buvo paraginti vykti į priedangas ir laukti tolimesnių nurodymų. (lrt.lt)
Daugeliui žmonių tai tapo pirmu tokiu realiu perspėjimu per visą gyvenimą. Internete greitai pradėjo plisti pasakojimai apie išsigandusius vaikus, paniką mokyklose ir nežinią tarp gyventojų.
Ekspertai pastebi, kad tokios reakcijos yra visiškai natūralios, nes Lietuva dešimtmečius gyveno santykinio saugumo sąlygomis ir dalis visuomenės paprasčiausiai neturėjo praktinės patirties, kaip elgtis tokių situacijų metu.
Vis daugiau dėmesio – civilinei saugai
Po incidento viešojoje erdvėje vėl sustiprėjo diskusijos apie civilinės saugos būklę Lietuvoje. Gyventojai pradėjo aktyviau domėtis, kur yra artimiausios priedangos, kaip veikia perspėjimo sistemos ir ką reikėtų turėti namuose galimos krizės atveju.
Specialistai primena, kad priedanga nebūtinai reiškia specialų bunkerį. Dažnai tai gali būti požeminės stovėjimo aikštelės, mokyklų rūsiai ar sustiprintos viešųjų pastatų patalpos.
Tačiau ekspertai taip pat pripažįsta, kad dalis infrastruktūros Lietuvoje vis dar nėra tinkamai parengta didelio masto ekstremalioms situacijoms.
Tapino komentaras sulaukė milžiniško dėmesio
Andriaus Tapino pasisakymai socialiniuose tinkluose dažnai sulaukia plataus atgarsio, tačiau šį kartą reakcija buvo ypač didelė. Žmonės aktyviai dalijosi jo mintimis ir diskutavo apie realų šalies pasirengimą.
Dalis internautų teigė, kad ši situacija tapo „šaltu dušu“ daugeliui gyventojų, kurie iki šiol civilinę saugą laikė daugiau teoriniu dalyku.
Kiti pabrėžė, kad pati perspėjimo sistema veikė gana greitai, o tai, anot jų, jau yra svarbus žingsnis. Vis dėlto netrūko ir kritikos dėl informacijos aiškumo bei praktinių instrukcijų trūkumo.
Karas Ukrainoje pakeitė požiūrį į saugumą
Saugumo ekspertai teigia, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą visoje Europoje pasikeitė požiūris į civilinę saugą. Valstybės pradėjo daugiau investuoti į perspėjimo sistemas, priedangas ir gyventojų pasirengimą krizėms.
Lietuvoje taip pat vis dažniau rengiamos įvairios pratybos, stiprinamos oro gynybos sistemos bei plečiamos informavimo priemonės.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad vien techninių priemonių nepakanka. Ne mažiau svarbus yra visuomenės pasirengimas ir žinojimas, kaip elgtis kritinėje situacijoje.
Žmonės pirmą kartą realiai pajuto grėsmę
Po perspėjimų daugelis gyventojų socialiniuose tinkluose prisipažino pirmą kartą pajutę, kad karas regione nėra kažkas labai tolimo. Net jei realios grėsmės mastas nebuvo iki galo aiškus, pats signalas sukėlė daug emocijų.
Psichologai pastebi, kad tokios situacijos dažnai stipriai paveikia žmonių saugumo jausmą. Ypač jautriai į perspėjimus reagavo vaikai ir paaugliai.
Būtent dėl to specialistai ragina po tokių incidentų ne tik aptarti techninius aspektus, bet ir skirti daugiau dėmesio visuomenės emociniam pasirengimui.
Diskusijos po perspėjimo nesibaigia
Kol institucijos toliau aiškinasi incidento aplinkybes, diskusijos apie civilinę saugą Lietuvoje tik stiprėja. Vis daugiau žmonių klausia, ar valstybė turi pakankamai priedangų, ar perspėjimo sistema yra pakankamai aiški ir kaip reikėtų ruoštis galimoms grėsmėms ateityje.
Andriaus Tapino komentaras tapo viena ryškiausių reakcijų po šio įvykio, nes jis garsiai įvardijo tai, apie ką daugelis, panašu, galvojo tyliai – realios krizės akivaizdoje dalis visuomenės vis dar jaučiasi nepasiruošusi. (lrt.lt)
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.