Keliaudami automobiliu, laivu ar lėktuvu kai kurie žmonės patiria stiprų diskomfortą: svaigimą, pykinimą ar net vėmimą. Šie simptomai priskiriami judesio ligai arba kinetozei. Pagrindinė priežastis – sensorinių signalų neatitikimas: akys, vidinė ausis, raumenų ir sąnarių receptoriai bei odos jutimai siunčia skirtingą informaciją į smegenis, todėl centrinė nervų sistema ima interpretuoti situaciją kaip pavojingą.
„Kai žmogus skaito knygą automobilyje, jo akys nejunta jokio judesio, tačiau vidinė ausis fiksuoja greitėjimą, stabdymą ar posūkius. Smegenys šią situaciją interpretuoja kaip sutrikimą – galbūt net apsinuodijimą – ir sukelia pykinimą kaip apsauginę reakciją“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė. Ši citata paaiškina jutiminio konflikto esmę ir kodėl organizmas reaguoja pykinimu kaip apsauga.
Jautriausi keliautojai – vaikai
Vaikai nuo maždaug 2 iki 12 metų dažniau patiria judesio ligą nei suaugusieji. Tai lemia tiek vystymosi ypatumai, tiek mažesnė kelionių patirtis. „Vaikų vidinėje ausyje esanti vestibulinė sistema yra labai aktyvi ir jautri pokyčiams. Ji reaguoja į kiekvieną posūkį, greitėjimą ar stabdymą. Kadangi jie dar neturi sukauptos kelionių patirties, jų smegenims sunkiau prisitaikyti prie jutiminių neatitikimų. Be to, jei tėvai jautrūs judesio ligai, didelė tikimybė, kad jautresni bus ir vaikai – egzistuoja paveldimumo faktorius”, – aiškina V. Mostautienė. Dėl to tėvams verta imtis prevencinių priemonių prieš ilgas keliones.
Genetika, stresas ir hormonai
Jautrumą judesio ligai lemia ir paveldimumas: kai kurie žmonės turi jautresnę vestibuliarinę sistemą arba silpnesnį gebėjimą sinchronizuoti jutimus. Taip pat svarbūs psichologiniai veiksniai – nerimas ar baimė, kad „pasisidergs“, gali sustiprinti simptomus. „Padeda patirtis ir treniruotė – dažnai keliaujant, tie patys stimulai nustoja veikti kaip trikdantys, nes smegenys supranta, kad tai saugi situacija. Tačiau stresas, nerimas ar net laukimas, kad pasidarys bloga, gali sustiprinti simptomus. Kai kurioms moterims jautrumą padidina hormoniniai pokyčiai – nėštumo metu, per menstruacijų ciklą ar vartojant kontraceptikus”, – pažymi vaistininkė.
Praktiniai patarimai ir treniruotės
Yra daug priemonių, kurios gali sumažinti pykinimą: sėdėti priekyje automobilyje ir žiūrėti į horizontą, laive rinktis vietą virš kilio, lėktuve – virš sparnų. Imbieras (arbata, saldainiai, kapsulės) efektyviai mažina pykinimą. Akupresūros apyrankės, mėtų aromatas ir pakankamas vėdinimas taip pat padeda. „Galima atlikti galvos judesius pirmyn–atgal ir į šonus – iš pradžių lėtai, vėliau greičiau. Taip pat – apsukti ratą aplink save, tada staigiai sustoti ir sufokusuoti žvilgsnį į vieną tašką. Dar vienas naudinga veikla – žiūrėti į nejudantį objektą, pavyzdžiui, paveikslą ar raštą, tuo pat metu sukiojant galvą į šonus”, – pataria V. Mostautienė. Laipsniškas pratimas ir trumpesnės pratybos gali išjudinti adaptacijos mechanizmus.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei judesio ligos simptomai atsirado staiga arba stiprėja net namie, tai gali būti signalas apie neurologines ar pusiausvyros sutrikimų priežastis ir reikėtų pasitarti su gydytoju. „Svarbiausia – nesigėdyti to, kas įvyko. Jei tokie epizodai kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju. Jis gali paskirti receptinių vaistų, kurie vartojami likus 30–60 minučių iki kelionės pradžios”, – rekomenduoja vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.