Padidėjęs cholesterolis daugelį metų buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko diagnozių ir jaunesniame amžiuje. Eurovaistinės vaistininkė Elvyra Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad pagrindinės padidėjusio cholesterolio priežastys yra nesubalansuota mityba, pernelyg maža fizinė veikla, ilgalaikis stresas bei genetiniai veiksniai. Nepaisant to, sumažinti cholesterolio kiekį organizme yra visiškai įmanoma, nors šis procesas gali užtrukti, – svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis.
Cholesterolis – ne tik mūsų priešas
Visuomenėje dažnai klaidingai suvokiama, kad cholesterolis yra vien tik kenksmingas, tačiau šis lipidų junginys yra gyvybiškai svarbus organizmo funkcijoms. Jis yra būtinas ląstelių membranų struktūrai, užtikrina jų stabilumą, dalyvauja svarbių hormonų, vitamino D ir tulžies rūgščių gamyboje, kurios yra būtinos riebalų virškinimui. Taigi cholesterolis yra neišvengiamas elementas, tačiau labai svarbu, kad jo kiekis kraujyje būtų tinkamai subalansuotas.
Pasak vaistininkės E. Ramaškienės, pagrindinis skirtumas slypi tarp dviejų cholesterolio formų – vadinamojo „blogojo“ MTL (mažo tankio lipoproteinų) ir „gerojo“ DTL (didelio tankio lipoproteinų). „Blogasis“ cholesterolis kraujagyslių sienelėse gali kauptis ir laikui bėgant formuoti aterosklerozines plokšteles, kurios siaurina bei sukaurina kraujagysles ir mažina jų elastingumą. Tuo tarpu „gerasis“ cholesterolis veikia apsauginiai, jis perneša perteklinius riebalus iš kraujagyslių į kepenis, kur jie yra suskaidomi ir pašalinami iš organizmo. Taigi organizmui būtinas balansas tarp šių dviejų tipų cholesterolio.
Kas lemia padidėjusį cholesterolį jauname amžiuje?
Vis dažniau padidėjęs cholesterolis nustatomas vis jaunesniems pacientams. Viena iš priežasčių – šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriame dominuoja nesveika, greito paruošimo maisto dieta, gausi sočiųjų riebalų, cukraus ir rafinuotų produktų. Be to, daugelis žmonių dirba sėdimą darbą, užsiima per mažai fizine veikla, dažnai patiria lėtinį stresą ir miega per mažai, o visi šie veiksniai prisideda prie lipidų apykaitos sutrikimų.
Vaistininkė taip pat pabrėžia, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį – kai kurios šeimos gali sirgti paveldima hipercholesterolemija, kai cholesterolio kiekis yra aukštas nepaisant santykinai sveiko gyvenimo būdo. Todėl svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir profilaktiškai stebėti savo sveikatą.
Padidėjusio cholesterolio sukeliamų ligų rizika
Didžiausia problema, susijusi su padidėjusiu cholesteroliu, yra ta, kad jis dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų. Dėl to daugelis žmonių ilgą laiką nežino apie šią problemą, kol neatsiranda rimtų sveikatos sutrikimų. Per didelis cholesterolio kiekis sukelia kraujagyslių pažeidimus, jų siaurėjimą ir mažina kraujo pralaidumą. Tai savo ruožtu padidina trombų atsiradimo riziką ir didina širdies bei kraujagyslių ligų, tokių kaip miokardo infarktas, insultas ir periferinių kraujagyslių pažeidimai, riziką.
Ko reikėtų vengti esant aukštam cholesterolio lygiui?
Vaistininkė pataria vengti maisto produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, kurie yra ypač gausūs riebiuose mėsos gaminiuose, greitajame maiste, pusfabrikačiuose ir konditerijos gaminiuose. Taip pat rekomenduojama riboti baltų miltų produktų ir saldumynų vartojimą bei vengti stipriai perdirbto maisto. Pieno produktus geriau rinktis liesesnius, o ne riebius.
Negatyvų poveikį lipidų apykaitai turi ir nesaikingas kavos bei alkoholio vartojimas, taip pat rūkymas. Todėl šių įpročių reikėtų atsisakyti arba juos gerokai riboti siekiant palaikyti sveiką cholesterolio balansą.
Ką valgyti norint sumažinti cholesterolį?
Tinkama mityba yra pagrindinis žingsnis siekiant reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Rekomenduojama kasdien valgyti daug skaidulų turinčius produktus – daržoves, vaisius, ankštinius augalus, avokadus bei pilno grūdo gaminius. Ypač vertinamos avižos, kurios padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį.
Svarbu, kad mityboje dominuotų žuvis, ypač riebi, tokia kaip lašiša, skumbrė ar sardinės, nes jose gausu organizmui naudingųjų omega-3 riebalų rūgščių, kurios saugo kraujagysles. Taip pat rekomenduojama naudoti alyvuogių aliejų, riešutus ir sėklas kaip sveikųjų riebalų šaltinius, kurie turėtų pakeisti įprastus augalinius aliejus. Toks mitybos planas ne tik padeda palaikyti tinkamą cholesterolio kiekį, bet ir ženkliai sumažina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.