Smegenų vėžys – viena iš sudėtingiausių ir pavojingiausių onkologinių ligų, kuri kasmet diagnozuojama tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje smegenų navikai sudaro apie 2 proc. visų onkologinių susirgimų, o kasmet naujų atvejų užfiksuojama apie 400–450. Apie 60 proc. šių auglių yra piktybiniai, vadinami smegenų vėžiu.
Kokiems žmonėms gali išsivystyti smegenų vėžys?
Ši liga neretai pažeidžia įvairaus amžiaus žmones – nuo vaikų iki pagyvenusiųjų. Dažniausiai vaikų grupėje susirgimai pasireiškia nuo 3 iki 12 metų amžiaus, o suaugusiųjų tarpe daugiausiai pacientų yra tarp 40–70 metų. Tai svarbu žinoti, nes skirtingose amžiaus grupėse ligos eiga ir gydymo galimybės gali skirtis.
Kas lemia smegenų auglio susiformavimą?
Smegenys sudarytos iš neuronų ir glialinių (atraminių) ląstelių, kurios atlieka svarbias funkcijas. Smegenų vėžio atveju glialinėse ląstelėse įvyksta genetinės mutacijos, kurios paskatina jų nekontroliuojamą dauginimąsi. Auglys auga neturėdamas aiškių ribų, spaudžia ir naikina aplinkinius smegenų audinius, išskirdamas baltymus, kurie dar labiau žaloja sveikas ląsteles. Be to, navikas kuria kraujagyslių tinklą, kuris jį maitina ir leidžia augti toliau.
Skirtumas nuo kitų vėžio rūšių yra tas, kad smegenų navikai paprastai neplinta į kitus kūno organus, tačiau gali plisti ir atsinaujinti smegenų viduje, todėl ligos valdymas yra ypač sudėtingas.
Simptomai: kaip atpažinti galvos auglį?
Smegenys yra sudėtingas organas, todėl naviko simptomai labai priklauso nuo jo dydžio, piktybiškumo ir lokalizacijos. Vienas pirmųjų požymių gali būti epilepsijos priepuoliai, ypač jei navikas spaudžia smegenų žievę. Didesni navikai gali sukelti galvos skausmus, pykinimą, vėmimą ir kitus neurologinius sutrikimus, ypač kai paveikiamos smegenų kraujotakos ar skysčių cirkuliacijos funkcijos.
Be to, simptomai priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra pažeista. Pavyzdžiui, navikai kaktinėje skiltyje gali sukelti atminties, orientacijos ir charakterio pokyčius, o smilkininės skilties navikai dažnai sukelia specifinius epilepsijos priepuolius arba uoslės ir klausos haliucinacijas.
Momeninės ar pakaušinės skilties pažeidimai gali lemti skaitymo, regos ar erdvės suvokimo sutrikimus. Vaikams dažnas smegenų kamieno navikų požymis yra akių judesių sutrikimai, dvejinimasis ir springimas.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Smegenų vėžys diagnozuojamas naudojant pažangias vaizdavimo technologijas. Pirmasis žingsnis dažnai yra kompiuterinė tomografija, tačiau operacijos tikslams ir tikslesnei diagnostikai naudojamas magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri leidžia tiksliai nustatyti naviko vietą, dydį ir įvertinti smegenų audinių reakciją aplink auglį.
Tolesnei naviko charakteristikai nustatyti gali būti naudojama magnetinė spektroskopija, kuri padeda atskirti vėžio navikus nuo uždegiminių procesų. Gydymas dažniausiai prasideda nuo chirurginio naviko pašalinimo, tačiau ne visais atvejais galima atlikti radikalią operaciją, ypač jei navikas yra funkciškai svarbiose smegenų srityse. Tokiais atvejais atliekama naviko biopsija ir toliau pritaikoma spindulinė terapija arba chemoterapija.
Išgyvenamumas ir prognozė
Išgyvenamumo rodikliai priklauso nuo naviko tipo, piktybiškumo laipsnio ir gydymo sėkmės. Smegenų augliai vertinami keturiais laipsniais: nuo gerybinių iki labai piktybinių. Gerybiniai ar pusiau gerybiniai navikai dažnai leidžia išgyventi dešimtmečius, tuo tarpu agresyvesniems formoms prognozė yra sunkesnė.
Piktybinių smegenų auglių, ypač vadinamųjų blastomų, atveju, apie 70 proc. pacientų išgyvena metus, nors kai kurie su šia diagnoze gyvena ir žymiai ilgiau – netgi kelerius metus. Lietuvoje taikomos modernios gydymo metodikos gerina pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.