Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, yra viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 1,28 milijardo žmonių gyventojų kenčia nuo šios būklės, kuri pelnytai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes daugelis ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ir net nežino apie savo ligą.
Hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai kraujospūdis viršija nustatytas ribas. Profilaktiškai kraujospūdį patariama matuoti bent kartą per metus, tačiau tiems, kurių šeimose nustatyta ši liga ar kurie jaučia tokius simptomus kaip galvos skausmas, galvos svaigimas ar širdies permušimai, stebėjimas turėtų būti dar dažnesnis. Tinkamas kraujospūdžio matavimas ir jo stebėjimas leidžia anksti pastebėti problemą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Kada diagnozuojama hipertenzija?
Pasak medicinos specialistų, normalus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg. Padidėjus kraujospūdžiui iki 120–129/80 mm Hg, laikoma, kad žmogus turi padidėjusį spaudimą. Jei viršutinis spaudimas yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o apatinis nuo 80 iki 89 mm Hg, kalbama apie pirmos stadijos hipertenziją. Spaudimo rodmenys 140/90 mm Hg ir daugiau rodo antrą stadiją, kuri reikalauja skubaus gydymo.
Daug žmonių, nepaisant aukšto kraujospūdžio, simptomų nejaučia, dėl to liga ilgai lieka nepastebėta. Tačiau net ir nejaučiant simptomų, hipertenzija reiškia padidėjusią riziką patirti insultą, širdies infarktą ar širdies nepakankamumą. Taip pat gali būti pažeidžiami inkstai, akys ir galimas smegenų funkcijos sutrikimas, vadinamas demencija.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Kraujospūdžio matavimo tikslumas labai priklauso nuo teisingos matavimo technikos. Rekomenduojama matavimą atlikti ramioje aplinkoje, nepalikus bent penkių minučių atsipalaiduoti. Prieš matavimą reikėtų vengti kavos, rūkymo ir fizinio krūvio bent 30 minučių. Matavimo metu svarbu sėdėti patogiai, nugara remtis, kojos – ant grindų, o ranka su manžete turi būti širdies lygyje.
Manžetė turi būti užmaunama 2-3 cm virš alkūnės, o prietaiso vamzdelis nukreiptas žemyn per rankos vidurį.
Jeigu pirmasis matavimas parodo padidėjusį spaudimą, rekomenduojama atlikti du papildomus matavimus ir įvertinti paskutinių dviejų vidurkį. Jei spaudimas normos ribose, pakanka vieno pakartotinio matavimo vidurkio nustatymui.
Kas lemia hipertenzijos atsiradimą?
Hipertenzijos išsivystymui didelę įtaką daro gyvenimo būdo veiksniai – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, patiriamas stresas, antsvoris, rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas. Be to, svarbų vaidmenį vaidina genetika – ši liga dažnai paveldima. Taip pat egzistuoja antrinė hipertenzija, kurią sukelia kitos ligos, pavyzdžiui, inkstų sutrikimai.
Nekontroliuojamas kraujospūdis padidina riziką susirgti insultu, miokardo infarktu, kartu gali atsirasti širdies nepakankamumas, o ilgainiui pažeidžiamos inkstų funkcijos bei rega. Taip pat ilgalaikė hipertenzija siejama su didesne demencijos rizika.
Gyvenimo būdo svarba kraujospūdžio kontrolei
Efektyviai kontroliuoti kraujospūdį ir užkirsti kelią komplikacijoms padeda sveikas gyvenimo būdas. Rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu daržovių, vaisių, mažiau druskos ir sočiųjų riebalų, bei reguliariai užsiimti fizine veikla. Svarbu atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo ir alkoholio vartojimo, kurie didina kraujospūdį ir išbalansuoja širdies darbą.
Naudingos medžiagos ir papildai širdies sveikatai
Kai kurie maisto papildai gali padėti palaikyti kraujospūdžio kontrolę ir širdies funkciją. Tai – omega-3 riebalų rūgštys, kurios skatina kraujagyslių išsiplėtimą, kofermentas Q10, turintis priešuždegiminių savybių ir skatinantis energijos gamybą širdies ląstelėse. Taip pat naudingi česnakas, kalis, magnis ir vitaminas D. Vis dėlto prieš pradedant vartoti papildus būtina pasitarti su gydytoju.
Kada pradėti stebėti kraujospūdį?
Rekomenduojama kasdien stebėti kraujospūdį žmonėms, kuriems jau diagnozuota hipertenzija arba kurie patenka į rizikos grupę. Kitiems gyventojams pradėti sistemingai matuoti spaudimą naudinga sulaukus 40 metų – nuo šio amžiaus dažnai įgyvendinamos prevencinės programos, kurios padeda anksti atpažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir imtis laiku prevencinių priemonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.