Diskusija, ar naudinga gerti šaltą ar karštą arbatą, sulaukia vis daugiau dėmesio tiek tarp mėgėjų, tiek tarp sveikatos specialistų. Abi ruošimo technologijos turi privalumų ir trūkumų: vienos iš jų metu gali išlikti tam tikri naudingi junginiai, kitos – juos geriau atskleidžia. Svarbu suprasti, kad arbatos poveikis priklauso nuo suaugusiųjų vartojimo dažnumo, arbatos rūšies, paruošimo temperatūros ir infuzijos trukmės.
Ar vandens temperatūra tikrai svarbi?
Tyrimų apie šaltuoju būdu paruoštos arbatos pranašumus yra ribotai. 2010 metų tyrimas parodė, kad šaltas vanduo gali padidinti antioksidantų kiekį baltojoje arbatoje, tuo tarpu žaliosios arbatos atveju šiltesnė arba karšta infuzija išskiria daugiau antioksidantų. Tai reiškia, kad tam tikri polifenoliai ir kiti naudingieji junginiai gali reaguoti skirtingai priklausomai nuo temperatūros. Be to, įtaką daro žaliavos kokybė, lapelių dydis, trukmė ir vandens sudėtis.
Pagrindinis skirtumas dažnai juntamas ir skonio srityje: šaltai ruošta arbata dažnai būna mažiau karti ir švelnesnė, todėl ji gali būti patrauklesnė tiems, kurie vengia aštresnių tonų. Karšta arbata greičiau išlaisvina aromatines ir veikliąsias medžiagas, tad ji tinka tiems, kurie nori intensyvesnio skonio ir pajusti stipresnį poveikį.
Arbatos nauda sveikatai
Nepriklausomai nuo paruošimo būdo, reguliarus arbatos vartojimas siejamas su keliomis sveikatos naudos sritimis. Arbatoje esančios medžiagos gali padėti palaikyti širdies sveikatą: tyrimai rodo, kad 2–3 puodeliai žaliosios arba juodosios arbatos per dieną gali padėti sumažinti kraujospūdį ir mažinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) koncentraciją.
Be to, arbatos reguliari konsumpcija siejama su mažesne insulto rizika. Ypač žalioji arbata gali sumažinti insulto riziką maždaug 20–25 proc. tiems, kurie vartoja 3 ar daugiau puodelių per dieną, lyginant su nevartojančiais. Taip pat arbatose randami junginiai gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai – mažinti uždegimą ir sulėtinti kenksmingų baltymų kaupimąsi, susijusį su demencija ar Alzheimerio liga.
Nors įrodymų apie apsaugą nuo įvairių vėžio rūšių yra nevienareikšmių, kai kurie stebėjimai rodo, kad arbata gali šiek tiek sumažinti burnos ertmės ir šlapimo pūslės vėžio riziką. Pagrindinis mechanizmas – antioksidacinis ir priešuždegiminis veikimas, kurį lemia augaliniai polifenoliai.
Kaip rinktis ir ruošti arbatą praktiškai
Jei norite eksperimentuoti, šaltojo užpylimo metodas (cold brew) paprastai reiškia: 1 dalis arbatos lapelių arba žolelių į 8–10 dalių šalto vandens, laikyti šaldytuve 6–12 valandų arba per naktį. Karštam paruošimui svarbu naudoti tinkamą temperatūrą: žaliai arbatai apie 70–80 °C, juodajai – 95–100 °C. Infuzijos trukmė taip pat svarbi: per ilgai plikiant karštu vandeniu, arbata gali tapti karti.
Rekomenduojama dozė – 2–4 puodeliai per dieną, priklausomai nuo kofeino tolerancijos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad arbata gali trukdyti geležies įsisavinimui, todėl žmonėms su geležies trūkumu patariama vengti stiprios arbatos vartojimo kartu su maistu. Taip pat verta prisiminti kofeino poveikį – nėščiosioms, vaikams ir jautriems asmenims reikėtų rinktis be kofeino ar silpnesnes rūšis.
Apibendrinant: nei šaltas, nei karštas būdas nėra universaliai „geresnis“ – kiekvienas turi savų privalumų. Rinkitės pagal skonį, arbatos rūšį ir pageidaujamą poveikį, o siekiant sveikatos privalumų svarbiausia – reguliarumas ir saikingumas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.