Stereotipas, kad utėlėmis serga tik prastomis gyvenimo sąlygomis besirūpinantys žmonės, neturi pagrindo. Utėlės nesirenka, kur įsikurti – jos prisitaiko prie aplinkos ir greitai plinta tarp vaikų, ypač pradėjus naujus mokslo metus. Todėl tėvams verta žinoti, kaip atpažinti užsikrėtimą, kaip apsaugoti vaikus ir kokių priemonių imtis, kai utėlės jau atsirado.
„Dažniausiai utėlės įsikuria galvos plaukuose už ausų, kaklo srityje ties plaukų augimo linija. Utėlės erzina, kelia niežulį, tačiau jos nėra pavojingos ir neplatina jokių ligų, tik sukelia didelį diskomforto jausmą. Daugelio manymu utėlėtumas, arba pedikuliozė, yra prastos higienos požymis, tačiau tai netiesa, nes utėlėms reikalingas kraujas ir joms nesvarbu, ar aplinkoje, kurioje jos apsigyvena, yra švaru ar nešvaru”, – teigia BENU vaistininkė A. Ziemelytė.
Kaip atpažinti utėles ir glindas
Utėlės yra smulkūs vabzdžiai, maždaug sezamo sėklos dydžio, maitintis gali krauju ir be maisto išgyventi 1–2 dienas. Jie gali išgyventi iki 40 dienų ir per tą laiką padėti daugybę kiaušinėlių (glindų). Glindos yra mažos, gelsvos ar baltos spalvos ir dažnai primena pleiskanas, tačiau svarbus skirtumas – glindos tvirtai prisitvirtinusios prie plauko ir jų nenupurtysite lengvai.
Pirmasis simptomas – galvos odos niežėjimas, nors jis gali atsirasti ne iš karto. „Pirmiausiai niežėjimas atsiranda už ausų, kaklo srityje ir ties smilkiniais – vietose, kuriose utėlės mėgsta įsikurti. Taigi, pajutę diskomfortą šiose srityse, suskubkite pasitikrinti – kruopščiai apžiūrėti galvos odą ir plaukus”, – pataria vaistininkė. Renkantis apžiūros vietą, geriau sėdėti gerai apšviestoje patalpoje ir plaukus sudrėkinti – taip utėlės lėčiau judės ir bus lengviau pastebimos.
Prevencijos priemonės
Prevencija ypač svarbi darželiuose ir mokyklose, kur vaikai dažnai turi artimą kontaktą.
Mokykite vaikus nesikeisti šukomis, kepurėmis, galvos aksesuarais, o namuose stenkitės neleisti vaikams dalytis pagalvėmis ar ausinėmis. Taip pat vaistinėse yra specialių apsauginių priemonių – šampūnų ir purškalų, kuriuos rekomenduojama naudoti reguliariai kas 2–3 dienas, kad utėlėms būtų sunkiau prisikabinti prie plauko.
Gydymas ir namų higiena
Jeigu utėlės rastos, gydyti verta derinant mechaninius ir cheminius metodus. „Panaudoję pedikuliozei gydyti skirtą priemonę, būtinai palaikykite ją tiek, kiek reikalauja gamintojas. Laikas gali labai skirtis – nuo 15 minučių iki 1 valandos. Tada kruopščiai iššukuokite plaukus tankiomis šukomis ir išplaukite galvą. Praktikoje gana dažnai pasitaiko atvejų, kad viena ar kita priemonė nesuveikia. Tuomet pakartotiniam gydymui rekomenduojama rinktis kitokios sudėties produktą. Gydymas, atsižvelgiant į utėlės vystymosi ciklą, įprastai kartojamas po 7 – 14 dienų. Per tiek laiko iš glindų išsirita jaunos utėlės – nimfos. Visą tą laiką reikėtų stebėti plaukus ir juos šukuoti tankiomis šukomis. Tiesa, yra ir specialių šukų, kurios skleidžia silpną elektros srovę, tačiau mes jos nejaučiame, o utėles ir glindas ji nužudo. Šios šukos naudojamos 3 kartus per dieną apie minutę laiko, jos skirtos ir prevencijai, ir gydymui. Įprastai, naudojantis jomis, nebereikia naudoti kitų priemonių. Taip pat atminkite, kad niežėjimas, kurį sukelia galvos utėlės, gali tęstis kelias savaites, net ir utėlėms išnykus”, – aiškina specialistė.
Be gydymo galvą reikia deramai dezinfekuoti ir namų aplinką: skalbkite patalynę, rankšluosčius ir drabužius karštame vandenyje (60–95 °C), o neplautus daiktus izoliuokite sandariuose maišuose kelias savaites. Šukas ir aksesuarus galite pamirkyti acto tirpale. Informuokite artimuosius ir žmones, su kuriais bendravote, kad jie taip pat pasitikrintų.
Teisingas ir greitas reagavimas, kruopštus stebėjimas ir tinkamos priemonės padeda įveikti pedikuliozę be didelių komplikacijų – svarbiausia elgtis atsakingai ir nedelsti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.