Viešojoje erdvėje dažnai akcentuojama informacinių technologijų neigiama įtaka vaikų socialiniams ryšiams: mažiau gyvo bendravimo, prastesni komunikacijos įgūdžiai, daugiau ekranų laiko. Tačiau praktika rodo, kad skaitmeninės priemonės gali būti ir vertingas ugdymo įrankis, jei jas tikslingai integruojame į mokymosi procesą. Pradinio ugdymo specialistė Dalia Valaikienė pabrėžia, kad svarbu ne uždrausti, o mokyti naudotis technologijomis atsakingai ir kūrybiškai.
„Technologijos tapo šiuolaikinio gyvenimo dalimi, todėl negalima ignoruoti jų poveikio švietimui. Technologijų naudojimas pradinėje mokykloje gali suteikti daug naudos ir mokiniams, ir mokytojams. Yra sukurta daug skaitmeninių įrankių, padedančių mokiniams bendradarbiauti ir iš to gauti daug vertingų įgūdžių”, – sako mokytoja D. Valaikienė.
Technologijos – priemonė mokytis bendradarbiaujant
Skaitmeniniai įrankiai atveria naujas galimybes dirbti grupėse, planuoti projektus ir ugdyti bendravimo įgūdžius. Vaikai mokosi aiškiai formuluoti mintis, atsižvelgti į kitų nuomonę bei teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Tokie įgūdžiai svarbūs ne tik mokykloje, bet ir tolimesnėje akademinėje bei profesinėje veikloje.
„Suteikus galimybę vaikams naudoti technologijas ugdymuisi jie atranda, kad planšetė ar kompiuteris reikalingas ne tik žaidimams – jie gali kurti ir nagrinėti įvairias temas, kūrybiškai save išreikšti, atlikti projektus ir lanksčiai pasirinkti, kada ir kur jie bendradarbiaus su klasės draugais. Tokiu būdu ugdomi planavimo ir asmeninio laiko valdymo įgūdžiai”, – teigia D. Valaikienė.
„Komunikuojant nuotoliniu būdu reikia gerų bendravimo įgūdžių – aiškiai išsakyti mintis ar idėjas, aktyviai klausytis ir teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Taip pat mokiniai mokosi komandinio darbo – kaip atrasti kompromisą ar spręsti konfliktus. Vaikai mokosi ne tik kritiškai vertinti informaciją, analizuoti duomenis, bet ir daugiau sužino apie saugumą internetinėje erdvėje, skaitmeninį etiketą”.
Įrankiai ir jų pritaikymo gairės pradinių klasių ugdymui
Mokytoja atkreipia dėmesį, kad svarbu kritiškai rinktis priemones ir aiškiai apibrėžti jų taikymo tikslus.
Ne visos platformos tinkamos mažiausiems mokiniams: reikalingos paprastos, į lietuvių kalbą pritaikytos arba intuityvios priemonės.
„Randantis vis daugiau atvirų skaitmeninių švietimo išteklių ir esant galimybei juos laisvai naudoti virtualiose mokymosi erdvėse, didėja ir mokytojų bei tokių išteklių kūrėjų atsakomybė už tai, koks turinys pasieks mokinį. Priemonių individualiam mokymuusi sukurta nemažai, bet jos tobulintos. Ypač labai trūksta lietuvių kūrėjų priemonių”, – sako ji.
Praktikoje naudingi įrankiai: „Google for Education” („Google” dokumentai, skaičiuoklės, skaidrės), „Google Forms” ir „Google Classroom” grupiniams darbams, „Padlet” idėjų dalijimuisi, „Flipgrid” vaizdo diskusijoms, taip pat „Nearpod” interaktyvioms užduotims bei minčių žemėlapių priemonės kaip „MindMeister” ar „Coggle”. Be to, „WriteReader” skatina ankstyvąjį raštingumą ir suteikia vaikams galimybę kurti knygas.
„Pradinių klasių mokiniai, turi ribotą galimybę naudotis kitakalbėmis priemonėmis, jiems reikia atrinkti tas, kurios būtų arba išverstos į lietuvių kalbą, arba labai paprastai naudojamos. Norint efektyviai integruoti skaitmenines mokinių bendradarbiavimo priemones į mokymosi procesą, mokytojui tenka kruopščiai planuoti”, – akcentuoja D. Valaikienė.
Įgūdžiai ateičiai ir mokytojo vaidmuo
Skaitmeninės kompetencijos ir gebėjimas bendradarbiauti virtualiose aplinkose tampa vertybe, kurią vertina darbdaviai ir aukštesniojo mokslo institucijos. Mokytojai turi ne tik teikti technologijas, bet ir formuoti aiškias taisykles, skatinti etikos normas ir stebėti mokinių pažangą.
„Tik noriu pabrėžti, kad vien skaitmeninių priemonių nepakanka. Mokytojai turėtų aktyviai skatinti vaikų bendradarbiaujimą, sudarydami galimybes dirbti grupėse, puoselėdami teigiamą klasės kultūrą ir nubrėždami aiškius lūkesčius, kaip mokiniai turėtų bendrauti vieni su kitais. Svarbu stebėti ir įvertinti naudojamų priemonių ir metodų suderinamumą, efektyvumą, ir, prireikus, koreguoti taikomas praktikas”, – sako D. Valaikienė.
Subalansuotas požiūris, mokytojų parama ir tinkamai parinktos priemonės leis internetinį bendravimą paversti stipriu ugdymo elementu, stiprinančiu vaikų socialinius, komunikacinius ir kritinio mąstymo įgūdžius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.