Atėjus šaltajam sezonui daugelis žmonių renkasi vaistažolių arbatą kaip šilumos ir savijautos gerinimo priemonę. Nors arbata dažnai suvokiama kaip nekaltas ritualas, verta žinoti, kad jos poveikis priklauso nuo sudėties, koncentracijos ir vartojimo trukmės. Specialistų rekomendacijos padeda saugiai pasinaudoti vaistažolių teikiamais privalumais ir išvengti nemalonių pasekmių.
Ar verta gerti sergant?
Gydytoja akušerė-ginekologė Regina Mekienė pažymi, kad jaučiant peršalimo simptomus tikrai patartina vartoti vaistažolių arbatas. Svarbu prisiminti ir alergijų riziką: „Jeigu išgėrus vaistažolių arbatos, išberia kūną, tai tos žolės vartoti jau nereikėtų“. Tokiu atveju būtina nutraukti vartojimą ir, esant sunkioms reakcijoms, kreiptis į gydytoją.
Peršalus ypač tinka aviečių ir šalpusnių arbata — jos padeda palaikyti hidrataciją ir mažinti diskomfortą. Sergant reikšmę turi ir bendras skysčių kiekis: arbata padeda išlaikyti gerą skysčių pusiausvyrą, o tai svarbu atsparumui ir gijimui.
Paruošimas ir dozavimas
Teisingas arbatos paruošimas mažina šalutinio poveikio riziką. Gydytojos nurodymu vienai stiklinei rekomenduojama užplikyti vieną arbatinį šaukštelį vaistažolių karštu, bet ne verdančiu vandeniu (apie 80 °C). Pusės litro kiekiui naudojami du šaukšteliai, o užplikyta arbata palaukiama 2–3 minutes. Po to žoles reikėtų išimti, kad arbata nepaskleistų pernelyg stiprios koncentracijos ar kartumo.
Taip pat gydytoja atkreipia dėmesį: „Kiekvienas augalas turi savo laboratoriją, todėl ir vienas komponentas arbatos mišinyje gali sukelti nepageidaujamą poveikį“. Todėl reikėtų atidžiai susipažinti su mišinio sudėtimi, ypač jei naudojami paruošti mišiniai iš parduotuvės ar interneto.
Vartojimo trukmė ir atsargumo priemonės
Ilgalaikis žolių vartojimas gali mažinti jų efektyvumą. Medikės nurodymu gydantis arbatomis lėtines ligas, jų vartojimą rekomenduojama riboti iki 21 dienos, tada daryti savaitės pertrauką. Kaip sako gydytoja: „Ilgai naudojant organizmas pripranta prie žolių poveikio, nebereaguoja, todėl ir reikalinga daryti pertrauką“.
Tai padeda išlaikyti terapinį poveikį ir sumažina tolerancijos susiformavimo riziką.
Atsargiai arbatas turi vartoti ir tėvai: „Kol aukšta temperatūra, galima bandyti ją numušti vaistažolių arbata, 2-3 dienos tikrai nepakenks, bet po to jau ir nebereikia vaikams jos duoti“. Be to, žmonės, vartojantys nuolatinius vaistus, turėtų pasitarti su gydytoju, nes kai kurios žolės gali keisti vaistų poveikį.
„Tarkime jonažolių arbatos jokiu būdu negalima gerti vartojant psichotropinius vaistus, nes jonažolė yra labai stipri žolė ir gali sumažinti vaistų veikimą“, — primena specialistė. Štai kodėl būtinas gydytojo ar vaistininko patarimas derinant žoles su receptiniais medikamentais.
Praktiniai žolininkų patarimai
Liepžiedžiai, avietės ir bruknės skatina prakaitavimą ir gali padėti mažinti temperatūrą. Islandinė kerpena ramina gerklę, čiobreliai skatina atsikosėjimą, gysločių lapai ir šalavijas mažina gerklės sudirgimą. Ramunėlės palaiko kvėpavimo takų funkciją, o melisų lapai ramina ir gerina poilsį — svarbų komponentą gydantis peršalimus.
Apibendrinant, vaistažolių arbata gali būti vertinga palaikomoji priemonė peršalimo metu, tačiau svarbu vengti savim gydymo be žinių apie sudėtį, laikytis rekomenduojamo paruošimo ir pasitarti su specialistu, jei vartojate kitus vaistus ar turite lėtinių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.