Virškinimo sistemos negalavimai gali gerokai apkartinti kasdienybę. Pilvo ar skrandžio skausmas, raižymas, kylantis rūgštingumas, sunkumo jausmas pavalgius, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas – tai tik keletas simptomų, kurie signalizuoja apie sutrikusią virškinimo veiklą. Nors dažnai esame linkę kaltinti tam tikrus maisto produktus, vaistininkė Daiva Gedvilaitė-Uščinė pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip deriname maistą bei kokius gėrimus renkamės, ypač karštuoju metų laiku. Ji dalijasi vertingais patarimais, kaip išvengti nemalonių pojūčių ir palaikyti gerą virškinimo veiklą.
Dažniausi mitybos kaltininkai ir maisto deriniai, kurių geriau vengti
Pasak D. Gedvilaitės-Uščinės, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką valgome. „Siekiant išvengti nemalonių pojūčių, patarčiau vengti arba, kaip įmanoma rečiau, valgyti saldžių desertų, sunkaus ir riebaus maisto, keptos duonos, bulvių traškučių, perdirbtų maisto produktų“, – sako vaistininkė. Šie produktai itin apsunkina virškinimo sistemą ir gali tapti daugelio negalavimų priežastimi.
Tačiau ne ką mažiau svarbu, ir tai, kaip maisto produktai derinami tarpusavyje. „Mėsos geriau nevartoti kartu su pieno produktais, žuvimi, kiaušiniais. Žuvies – su sūriu“, – perspėja D. Gedvilaitė-Uščinė. Šie deriniai gali sukelti didesnį krūvį virškinimo traktui, lėtinti maisto skaidymą ir skatinti pilvo pūtimą ar kitus nemalonius simptomus. Vietoj riebios mėsos vaistininkė rekomenduoja rinktis liesesnę mėsą, paukštieną ir į mitybą įtraukti daugiau šviežių daržovių bei vaisių.
Grilio patiekalai ir apdegusio maisto pavojai
Vasaros sezonu populiarūs grilio patiekalai taip pat reikalauja tam tikro atsargumo. Vaistininkė pataria mėsą ar daržoves kepti kuo mažesnėje temperatūroje ir stengtis, kad jos neapdegtų. Jei vis dėlto nepavyko išvengti degėsių, juos būtina pašalinti.
„Stipriai perkepęs arba apdegęs maistas yra sunkiai virškinamas, organizmas nebepasisavina naudingųjų maisto medžiagų.
Dėl to sutrinka virškinimas, gali atsirasti pilvo skausmai, varginti rėmuo, pilvo pūtimas“, – akcentuoja D. Gedvilaitė-Uščinė, primindama apie galimas pasekmes.
Gėrimai: kaip atsivėsinti nekenkiant virškinimui?
Karštomis dienomis ypač svarbu tinkamai pasirinkti gėrimus. Nors vaisvandeniai ir gazuoti gėrimai atrodo viliojančiai, jie apsunkina virškinimą. Geriausias pasirinkimas – paprastas vanduo. Vaistininkė taip pat pataria vengti ledo šaltumo gėrimų, nes jie atšaldo skrandį, lėtina virškinimą, sumažindami skrandžio veikimo temperatūrą ir slopindami sekreciją. „Maistas skrandyje užsibūna ilgiau ir reikia papildomos energijos, kad skrandžio temperatūra pakiltų iki normalios“, – paaiškina specialistė.
Ypatingo dėmesio reikalauja ir vaikų mėgstami pieno kokteiliai. „Pienas turi daug riebalų, baltymų ir angliavandenių. Pienui suvirškinti reikia daugiau laiko, nes tam reikalingi baltymus ir riebalus skaidantys fermentai bei skrandžio rūgščių neutralizavimas“, – sako vaistininkė. Ji pataria pieno kokteilius gerti tuščiu skrandžiu, nes kartu su kitais produktais jie lėtina virškinimą.
Žmonėms, sergantiems gastritu, dvylikapirštės žarnos opalige ar gastroezofaginiu refliuksu, gazuotų gėrimų reikėtų ypač vengti, nes jie gali paskatinti pilvo pūtimą ir pabloginti simptomus.
Kava ir alkoholis: saikas yra svarbiausia
Karštomis dienomis taip pat patartina vengti alkoholio, skysčių su kofeinu ir gėrimų su cukrumi ar saldikliais. Šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo, o tai gali sukelti dehidrataciją ir silpnumą.
„Gausiai vartojamas alkoholis gali pažeisti skrandžio gleivinę, todėl susergama lėtiniu gastritu, o tai turi įtakos normaliam virškinimo procesui bei mitybos būklei. Jei kamuoja refliuksas ar kitos virškinimo problemos, alkoholio vartojimas, kava ar rūkymas dažniausiai dar labiau įjautrina virškinimą“, – įspėja D. Gedvilaitė-Uščinė. Vaistininkė rekomenduoja kavą gerti saikingai ir atskirai nuo maisto – bent valandą po valgio arba prieš valgį. Per didelis kofeino kiekis gali neigiamai paveikti geležies ir cinko įsisavinimą.
Namuose esantys pagalbininkai: ką turėti savo vaistinėlėje?
Nors geriausia virškinimo problemų prevencija yra sveika ir reguliari mityba, pakankamas vandens vartojimas (1,5–2 litrai per dieną) ir mitybos rėžimo laikymasis (nevalgyti bent 3 valandas iki miego), kartais skrandis vis tiek gali sustreikuoti. Tokiu atveju, pasak vaistininkės, praverčia tinkamai sukomplektuota namų vaistinėlė.
„Jeigu pykina, kamuoja viduriavimas arba vėmimas, pravers aktyvintoji anglis, diosmektitas arba silicio gelis. Reikėtų turėti ir druskų bei gliukozės mišinio, kuris tokiu atveju padės organizmui gauti pakankamai skysčių“, – pataria D. Gedvilaitė-Uščinė. Virškinimo fermentai taip pat gali padėti geriau suvirškinti maistą ir pasisavinti naudingas medžiagas. Varginant pilvo pūtimui, rekomenduojami preparatai su simetikonu ir gerosios žarnyno bakterijos. Užkietėjusiems viduriams palengvinti tiks vaistai su laktulioze ir makrogoliu.
Rūpindamiesi savo virškinimu ir atsižvelgdami į šiuos vaistininkės patarimus, galite gerokai pagerinti savo savijautą ir mėgautis gyvenimu be nemalonių pilvo negalavimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.