Trisdešimtmetės amerikietės Amy Castanon gyvenimas pasikeitė per kelias akimirkas, kai į ją trenkė žaibas. Moteris vedžiojo šeimos šunį, kai staiga prarado sąmonę: žaibo smūgis sustabdė jos širdį ir į smegenis išsiliejo kraujas. Po nelaimės Amy patyrė pirmojo laipsnio nudegimus, susilaužė nosį ir šonkaulį, taip pat sprogo abu ausų būgneliai.
Įvykio eiga
Praėjusių metų rugpjūčio 28 dieną Amy išvedė šunį pasivaikščioti keliu, kuriuo dažnai vaikščiodavo su dukra. Tą dieną dukros kartu nebuvo. Neilgai trukus ji sulaukė vyro skambučio: jis perspėjo, kad pradeda žaibuoti. Šis skambutis buvo paskutinis dalykas, kurį Amy atsimena iš tos lemtingos dienos. „Pasakiau, jog man viskas gerai. Daugiau nieko neatsimenu. Visa kita sužinojau tik atsibudusi ligoninėje”, — pasakoja Amy.
Nesulaukęs sutartoje vietoje žmonos, vyras pradėjo jos ieškoti. Netoli gulėjo šeimos šuo be sąmonės, o Amy — be rūbų ir batų, ore tvyrojo degėsių kvapas. Moteris atsikėlė iš komos tik po trijų dienų, o ligoninėje prabuvo apie tris mėnesius. Kūno pažeidimai ir neurologiniai sutrikimai kėlė rimtą pavojų jos gyvybei.
Sužalojimai, gydymas ir pasekmės
Žaibo smūgis gali sukelti įvairiausius sužalojimus: nuo širdies sustojimo ir smegenų kraujavimo iki nudegimų, kaulų lūžių ir klausos praradimo. Amy atvejis iliustruoja, kad pasekmės gali būti tiek akivaizdžios — nudegimai, lūžiai, sprogo ausų būgneliai — tiek subtilios ir ilgalaikės — atminties sutrikimai ir sunkumai valdant minčių srautą. „Pažiūrėjusi į savo randus, jaučiuosi daug senesnė nei esu. Mano atmintis šlubuoja ir dažnai sunku suvaldyti minčių srautą.”, — teigia pati Amy.
Medicininė priežiūra po tokio įvykio apima stabilizaciją, intensyvią terapiją, chirurgines intervencijas prireikus, neurologinį vertinimą ir ilgesnę reabilitaciją. Daugeliu atvejų reikalinga tiek fizinė, tiek psichologinė pagalba, kad pacientas sugrįžtų prie kasdienės veiklos.
Atkūrimas ir saugumas
Nors statistiškai išgyvenamumas po tiesioginio žaibo smūgio yra mažas, Amy sėkmingas atsigavimas vadinamas stebuklu tiek šeimos, tiek gydytojų akimis. Praėjus beveik metams po nelaimės, ji jaučiasi geriau: grįžo į darbą ir užsiima fizine veikla laisvalaikiu. „Anksčiau nerimaudavau dėl savo amžiaus, norėjau likti amžinai jauna. Dabar tiesiog džiaugiuosi, kad esu gyva, kad galiu auginti savo vaikus.”, — teigia moteris.
Norint sumažinti riziką per audrą, svarbu ieškoti saugaus uždaro pastato prieglobsčio, vengti atvirų laukų, aukštų atskirų medžių, metalinių konstrukcijų ir vandens telkinių. Jei žmogus yra nutrenktas žaibo, svarbu kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą — patikrinti kvėpavimą ir širdies veiklą, o prireikus pradėti gaivinimą ir kviesti skubią medicinos pagalbą.
Amy istorija primena, kad gamtos stichijos gali pakeisti gyvenimus per akimirką, o greita medicininė intervencija kartu su ilgalaike reabilitacija dažnai lemia skirtumą tarp visiško ir dalinio atsigavimo. Šeimos palaikymas ir profesionali priežiūra yra ne mažiau svarbūs nei pati medicininė intervencija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.