Per pastarąjį laikotarpį vaistininkai sulaukia daug klausimų apie skirtingas jodo formas – kas tai yra, kuo jos skiriasi ir kada kurias priemones verta naudoti. Svarbu suprasti, kad pavadinimai gali skambėti panašiai, tačiau jų paskirtis, vartojimo būdas ir rizikos skiriasi. Šiame tekste aiškiai skirstome tris pagrindines formas: mikroelementą jodą (mitybai), joduotą povidoną (antiseptiką) ir kalio jodidą (radiacinės apsaugos priemonę).
Kas yra jodas ir kodėl jis svarbus?
Jodas – esminis mikroelementas, reikalingas skydliaukės hormonų tiroksino ir trijodtironino gamybai. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą, reprodukcines funkcijas, baltymų sintezę ir energijos gamybą. Kadangi organizmas jodo pats negamina, jis turi būti gaunamas su maistu (jūros gėrybės, joduota druska, pieno produktai, kiaušiniai) arba papildais.
„Skydliaukės padidėjimas arba gūžys – vienas iš pagrindinių jodo trūkumo požymių.
O jodo trūkumo sukelta hipotirozė gali sulėtinti medžiagų apykaitą, todėl žmogus gali priaugti svorio net ir nepakeitus mitybos ar fizinio aktyvumo įpročių, patirti nuotaikos svyravimus, depresiją, patirti reprodukcinių sunkumų.
Šalia to gali kilti atminties problemų, menstruacinio ciklo sutrikimų, gali pasikeisti odos būklė, atsirasti sausumas, pleiskanojimas, plaukų slinkimas, raumenų silpnumas“, – vardija vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Joduotas povidonas – antiseptikas išoriškai
Joduoto povidono (povidone‑iodine) tirpalas ar tepalas yra stiprus antiseptikas, plačiai naudojamas žaizdų dezinfekcijai, operacijų metu ir vietinei odos higienai. Reikšmė – lokalus užkrato mažinimas, o ne organizmo jodo papildymas. Naudojamas tepalas ar tirpalas turi didelę jodo koncentraciją, todėl skirtas tik išoriniam naudojimui.
„Labai svarbu įsidėmėti, kad joduotas povidonas gali būti naudojamas tik išoriškai. Kadangi antiseptinėse priemonėse jodo koncentracija yra didelė, nurijus net mažą jo kiekį gali kilti perdozavimas ir toksiškumas.
Per didelės jodo dozės gali pažeisti skydliaukę ir sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip hipotirozė, hipertiroidizmas ar skydliaukės uždegimas.
Jodo tirpalo ar tepalo vartojimas per burną gali sukelti gleivinių ir virškinimo trakto dirginimą, nudegimus, opas ir apsinuodijimą“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Kalio jodidas – specifinė radiacinės apsaugos priemonė
Kalio jodidas (KI) yra vaistinis preparatas, skirtas apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo absorbcijos įvykus radiacinei nelaimei. Jei oroje pasklinda radioaktyviosios jodo dalelės, laiku išgėrus kalio jodido tabletę skydliaukė prisotinama stabiliuoju jodu ir nepriima radioaktyviosios formos. Tačiau tai nėra kasdienis papildas – KI vartojamas tik pagal valstybinių institucijų nurodymus, tiksliai nurodytomis dozėmis, nes neteisingas ar nebūtinas vartojimas kelia rimtų sveikatos rizikų.
Kaip saugiai elgtis su jodu?
Savarankiškai vartoti jodo preparatus nerekomenduojama. „Per didelis jodo kiekis organizme gali būti susijęs su per dažnu jodo maisto papildų vartojimu, arba kai vartojami atskiri jodo preparatai ir multivitaminai kuriuose yra jodo. Su jodo preparatais reikėtų elgtis labai atsakingai ir atsargiai, nes jodo perdozavimas gali sukelti didesnių problemų negu jo nedidelis trūkumas“, – pažymi vaistininkė. Kai kyla abejonių dėl jodo poreikio ar rizikos, būtina atlikti tyrimus ir konsultuotis su gydytoju.
„Visais atvejais rūpinantis savo ir artimųjų sveikata reikia išlikti budriems, vadovautis patvirtinta informacija ir veikti tikslingai. Jei trūksta tam tikrų žinių, pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku, nebandykite užsiimti savigyda“, – pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.