Vasarą daugelis žmonių pastebi keistą savijautos pokytį: galvos svaigimą, silpnumą, nuovargį ar staigų apsvaigimą atsistojus. Nors tokius simptomus dažnai nurašome pavargimui ar karščiui, jie gali būti ir rimtos būklės – arterinės hipertenzijos – požymis. Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“, nes ilgą laiką gali nepasireikšti jokie akivaizdūs simptomai, o tuo tarpu liga pamažu žaloti kraujagysles ir svarbius organus.
Ką reiškia hipertenzija ir kaip ją nustatyti?
Diagnozė prasideda nuo kraujospūdžio matavimo. „Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterijose esantis kraujospūdis nuolat viršija normalią ribą. Per aukštu laikomas kraujospūdis, kai sistolinio, arba viršutinio, kraujospūdžio vertė yra didesnė kaip 140 mmHg, o diastolinio, arba apatinio – 90 mmHg”, – aiškina Tauragės šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Puskunigytė. Dažnai reikia kelių matavimų gydytojo kabinete arba ilgalaikio stebėjimo namuose ar 24 val. monitoringo, kad diagnozė būtų patvirtinta: „Pagrindinis arterinės hipertenzijos diagnostikos metodas yra reguliarus kraujospūdžio matavimas. Hipertenzija diagnozuojama, kai 140/90 mmHg ar didesnis kraujospūdis nustatomas gydytojo kabinete per kelis apsilankymus arba patvirtinamas namų matavimais ar 24 valandų kraujospūdžio stebėjimu”, – pasakoja E.Puskunigytė.
Kodėl vasarą simptomai gali keistis?
Vasariški orai daro tiesioginę įtaką kraujagyslių tonusui ir kraujospūdžiui. „Karštis plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis mažėja. Dėl šios priežasties vasarą vartojamų vaistų dozės gali būti koreguotinos. Vis dėlto žemesni kraujospūčio rodikliai nereiškia, kad pacientai turėtų patys priimti sprendimus dėl gydymo. Viena dažniausių klaidų vasarą – pastebėjus sumažėjusį kraujospūdį visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Toks elgesys gali sukelti nekontroliuojamus kraujospūdžio svyravimus”, – pabrėžia gydytoja E.Puskunigytė. Be to, prakaitavimas ir skysčių netekimas mažina cirkuliuojančio kraujo tūrį, todėl žmogus gali jausti stipresnį silpnumą ar net alpimo jausmą.
Kada susirūpinti ir ką daryti?
Reikėtų atkreipti dėmesį į simptomus: „Kraujospūdį reikėtų pasimatuoti, jei vargina galvos skausmas, svaigimas, krūtinės skausmas, širdies plakimo pojūtis, regėjimo sutrikimai ar pradeda kraujuoti iš nosies. Visgi, daugelis iš mūsų gali ir nieko nejausti, todėl kraujospūdis turėtų būti tikrinamas reguliariai – namuose bei vizitų pas gydytoją metu”, – pabrėžia E.Puskunigytė. Jei kraujospūdis nukrenta, gali padėti skysčiai, druska arba stipri kava, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas: „Nukritus kraujospūdžiui gali padėti skysčiai, druska ar stipri kava, tačiau svarbu stebėti savijautą ir neignoruoti simptomų. Galvos svaigimas, skausmas, silpnumas, širdies plakimas ar dusulys kartais nurašomi karščiui, nors gali rodyti reikšmingus kraujospūdžio pokyčius – dėl to bet kokius pasikeitimus naudinga aptarti su savo gydytoju”, – primena šeimos gydytoja.
Klimato ir gyvensenos rekomendacijos
Priežiūra apima paprastus kasdienius žingsnius: gerti pakankamai skysčių, vengti ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, reguliariai stebėti kraujospūdį ir nesustabdyti paskirto gydymo savarankiškai. „Svarbu vartoti pakankamai skysčių, reguliariai matuoti kraujospūdį, vengti per ilgo buvimo karštyje ir didelio fizinio krūvio, ypač karščiausiu dienos metu”,– pabrėžia E.Puskunigytė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į ilgesnės perspektyvos priemones: „Reikėtų palaikyti fizinį aktyvumą, mažinti gyvulinės kilmės maisto produktų kiekį bei druskos vartojimą ir valgyti daugiau daržovių.” Reguliarus stebėjimas ir gydytojo konsultacijos padeda sumažinti komplikacijų riziką ir išlaikyti gerą savijautą net karštomis dienomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.