Alergijos tapo viena dažniausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Vilniaus universiteto profesorės Rūtos Dubakienės knyga „Alergija. Priežastys, simptomai, gydymas“ apibendrina ilgą klinikinę patirtį ir atkreipia dėmesį į maisto produktus, kurie anksčiau buvo laikomi saugiais, tačiau pastaraisiais metais pradėjo rodyti alergines reakcijas. Svarbu žinoti, kokie produktai gali sukelti pavojingas reakcijas ir kokių atsargumo priemonių imtis.
Nauji atpažinti maisto alergenai ir kryžminės reakcijos
Praktikoje pasitaiko labai įvairių alergenų: nuo įprastų riešutų iki neįprastų produktų, tokių kaip lubinų sėklos ar kanapių produktai. Vienas naujausių atpažintų alergenų yra galaktozė-1,3-alfa-galaktozė, randama raudonoje mėsoje. Tyrimai 2018 m. JAV taip pat susiejo šio karto antikūnų buvimą su aterosklerozės ir trombozių rizika, todėl imunologinių tyrimų rezultatai gali būti svarbūs ir platesnei lėtinių ligų prognozei.
Lubinų sėklos pasirodė esą stiprus alergenas — kai kuriose šalyse jautrumas siekia iki 20 %. Dėl banginių kryžminių reakcijų lubinai gali sukelti reaguojantiesiems ir reakcijas į žemės riešutus. Kiti aptariami produktai: vaistinė ožragė ir kalendra (prieskoniuose), burnočių sėklos (vadinamos supermaistu), kokosų riešutai, kanapių sėklos bei įvairūs egzotiniai vaisiai. Daugelis šių reakcijų pasireiškia burnos alergijos sindromu — niežuliu, lūpų patinimu, kartais dilgėline ar net anafilaksija.
Medus ir bičių produktai: mažiau akivaizdus rizikos šaltinis
Medus, žiedadulkės ir bičių duona yra populiarūs imuniteto stiprinimui, tačiau gali būti alergogeniniai. Lietuvoje medaus sudėtį keičia augalai, iš kurių bitės renka nektar (pvz., rapsai, grikiai), ir ši kaita gali paveikti jautrių žmonių reakcijas. Tyrimai rodo, kad apie 2,3 % žmonių, kurie alergiški bent vienam maisto produktui, taip pat gali būti alergiški medui ar žiedadulkėms. Terminis medaus apdorojimas gali sumažinti jo alergeniškumą, tačiau jautriems asmenims vis tiek reikalinga atsargumo priemonė.
Praktiniai patarimai pacientams
Kaip elgtis sergantiesiems arba įtariantiems alergiją? Pirmiausia verta kreiptis į alergologą ir atlikti tinkamus tyrimus (odos dygsnis, specifiniai IgE antikūnai). Žmonėms, kuriems buvusi anafilaksija arba sunki reakcija, reikėtų turėti adrenalino autošvirkštą ir aiškų veiksmų planą. Vartodami egzotinius vaisius ar naujus maisto produktus — ypač keliaudami — pradėkite nuo mažų kiekių ir stebėkite simptomus. Skaitykite etiketės, informuokite maisto tiekėjus apie savo alergijas, o prieskoniams ir supermaistams būkite atsargūs dėl galimų kryžminių reakcijų su žiedadulkėmis (pvz., beržo, pelyno).
Galiausiai, svarbu suprasti, kad bet kuris maisto produktas gali tapti alergenu individualiai žmogui. Prevencija, tinkama diagnostika ir individualizuotas gydymo planas leidžia ženkliai sumažinti riziką bei užtikrinti saugesnį kasdienį gyvenimą alergiškiems žmonėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.