Dauguma žmonių žino, kad smarkiai perdirbtas maistas, turintis daug cukraus, neigiamai veikia žarnyno sveikatą. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, jog stresas gali būti dar žalingesnis organizmui nei pats cukrus ar didelis riebalų kiekis maiste. Nustatyta, kad stresas daro itin didelę įtaką virškinimo sistemai ir žarnyno mikroflorai, kuri yra sudėtinga ekosistema, svarbi bendrai sveikatai.
Atliekant tyrimus, kuriems buvo naudojamos pelių patelės, mokslininkai pastebėjo, jog tiek patiriant stiprų stresą, tiek vartojant riebų ar daug cukraus turintį maistą, žarnyno mikroorganizmų reakcija buvo panaši. Tai rodo, kad stresas gali sukelti didelį disbalansą žarnyno mikrofloroje, prisidėdamas prie įvairių sveikatos sutrikimų. Dietologė ir mitybos specialistė Lyndi Cohen iš Sidnėjaus pabrėžia, kad streso poveikis virškinimo sistemai yra dažnai nepakankamai įvertinamas, nors jis gali būti lemtingas veiksnys skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimuose.
Kaip stresas veikia žarnyno sveikatą?
Stresas organizme pasireiškia įvairiais būdais. Pasak L. Cohen, dažnai žmonės klaidingai mano, kad jų organizmas negali toleruoti tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, glitimo ar pieno. Tiesa ta, jog tai gali būti ne maisto netoleravimas, o streso sukeltas organizmo atsakas. Todėl svarbu ne tik keisti mitybą, bet ir peržiūrėti gyvenimo būdą bei išmokti efektyviai valdyti stresą.
Kaip užtikrinti gerą žarnyno veiklą ir mažinti stresą?
Veiksmingiausia strategija užkirsti kelią streso žalingam poveikiui yra išsiaiškinti stresą sukeliančius faktorius ir aktyviai jų vengti. Svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui, ugdyti atsparumą stresui per reguliarų fizinį aktyvumą ir meditaciją. Rekomenduojama mankštintis bent 2-3 kartus per savaitę, o meditacija, trukmės apie 10 minučių per dieną, padeda ne tik sumažinti įtampą, bet ir geriau užmigti, kas taip pat yra labai svarbu organizmo atsistatymui.
Jeigu įprastos relaksacijos priemonės nepadeda, verta apsvarstyti rimtesnius gyvenimo pokyčius, kurie galėtų sumažinti kasdienio streso lygį.
Tai gali būti darbo vietos keitimas, naujų atpalaiduojančių veiklų įvedimas ar net gyvenimo būdo pertvarkymas.
Mitybos svarba žarnyno sveikatai
Mityba yra itin svarbi palaikant sveiką žarnyno mikroflorą ir mažinant uždegiminius procesus organizme. Specialistai pataria visiškai atsisakyti greito maisto, alkoholio bei daug cukraus turinčių produktų, nes jie ne tik didina organizmo uždegimą, bet ir slopina imuninės sistemos veiklą, skatindami depresijos vystymąsi. Tokius produktus rekomenduojama keisti virtomis, troškintomis ar garuose ruoštomis daržovėmis ir kitais patiekalais, kurie yra švelnesni žarnyne.
Be to, labai svarbu rinktis maistą, kuriame gausu prebiotikų – tai augalinės kilmės skaidulos, kurios nešamos į žarnyną padeda gerosioms bakterijoms daugintis ir stiprinti bendrą žarnyno ekosistemą. Prebiotikus randame vaisiuose, daržovėse, ypač svogūnuose, česnakuose, poruose, bananuose ir lęšiuose.
Taip pat rekomenduojama vartoti maisto produktus, kuriuose yra probiotikų – gyvų gerųjų bakterijų. Tai natūralūs jogurtai, raugintos daržovės, alyvuogės, bei net juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos. Šie produktai padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir stiprina imuninę sistemą.
Apibendrinant, sveika gyvensena apima ne tik subalansuotą ir įvairią mitybą, bet ir efektyvų streso valdymą. Siekiant tinkamos organizmo sveikatos, ypač svarbu suprasti, jog stresas gali būti dar žalingesnis nei cukrus, todėl būtina skirti deramą dėmesį emocinei gerovei ir fizinei sveikatai vienu metu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.