Pastaruoju metu mitybos ekspertų ir sveikatos specialistų diskusijos dažnai sukasi apie tai, ar geriau rinktis mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinčią dietą. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad svarbiausia ne tiek bendras angliavandenių ar riebalų kiekis maiste, kiek pačių maisto produktų kokybė. Šis požiūris gali reikšmingai pakeisti supratimą, kaip tinkamai rūpintis savo širdies sveikata ir tepinti širdies ligų riziką.
Mitybos kokybė – svarbiausias veiksnys širdies ligų prevencijoje
Naujame vasario mėnesį paskelbtame tyrime, atliktame Harvardo universiteto mokslininkų ir publikuotame Journal of the American College of Cardiology žurnale, analizuota beveik 200 000 dalyvių – daugiausia sveikatos priežiūros srityje dirbančių profesionalų – mitybos įtaka širdies ligų rizikai. Tyrimo rezultatai aiškiai parodė, kad dietos, kurių pagrindas buvo mažas kiekis rafinuotų angliavandenių bei gyvulinės kilmės produktų, o didelis – augalinės kilmės maisto produktų, ženkliai sumažino koronarinės širdies ligos riziką.
Kaip buvo atliekamas tyrimas?
Mokslininkai stebėjo dalyvius daugiau nei 30 metų, rinkdami duomenis apie jų kasdienę mitybą, kraujo tyrimų rezultatus ir sveikatos būklę. Tuo metu apie 20 000 dalyvių susirgo koronarinėmis širdies ligomis. Remiantis savarankiškai pateiktais dietos duomenimis, buvo vertinama, kaip skirtingos dietos, ypač mažai angliavandenių ir mažai riebalų turinčios, veikia metabolinius rodiklius ir kaip tai susiję su širdies ligų rizika.
Maisto produktų kokybė svarbesnė už kiekybę
Tyrimo metu nustatyta, kad dietos, kurių pagrindą sudaro aukštos kokybės angliavandeniai, tokie kaip sveiki grūdai ir įvairios ankštinės daržovės, bei augaliniai riebalai ir baltymai, yra susijusios su maždaug 15 proc. mažesne koronarinės širdies ligos rizika. Priešingai, mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinčios dietos, kuriose daug gyvulinės kilmės baltymų ir rafinuotų angliavandenių, pavyzdžiui, baltos duonos ar makaronų, buvo susijusios su didesne širdies ligų rizika.
Be to, tokia sveikesnė mityba padėjo pacientams padidinti „gerojo“ cholesterolio (HDL) kiekį kraujyje ir sumažinti trigliceridų lygį – riebalų rūšį, kuri gali didinti širdies ligų ir insulto riziką.
„Pagrindinė išvada yra ta, kad svarbu ne tik riboti angliavandenių ar riebalų kiekį, bet ir rinktis kokybiškus, natūralius bei augalinės kilmės maisto produktus,“ – sako pagrindinis tyrimo autorius Zhiyuan Wu, PhD.
Kokios išvados svarbiausios?
Nors tyrimas yra observacinis – tai reiškia, kad jis įrodo tik ryšius, bet ne tiesioginę priežastį – jo rezultatai padeda atskleisti tikrąjį mitybos poveikį širdies sveikatai. Be to, autorių nuomone, ilgalaikis dėmesys svoriui ar makroelementų kiekiui neretai užgožia svarbų klausimą: kokius maisto produktus žmonės iš tiesų vartoja.
Šios žinios padeda išsklaidyti ankstesnes painiavas, susijusias su mitybos rekomendacijomis, ir pabrėžia, kad tiek mažai angliavandenių, tiek mažai riebalų turinčios dietos gali būti naudingos arba žalingos priklausomai nuo to, kaip maistas yra parinktas ir kokiai mitybos kokybei jis atitinka. Širdies ligų prevencijos pagrindas – visapusiškai sveikas mitybos modelis, kuriame gausu visaverčių augalinių maisto produktų ir mažai rafinuotų angliavandenių bei gyvulinės kilmės produktų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.