Europos gyventojų sveikatos būklė yra svarbus visuomenės sveikatos rodiklis, tiesiogiai veikiantis ne tik jų kasdienę savijautą, bet ir ilgaamžiškumą. Nepaisant to, kad ši tema yra gerai žinoma, daugelis žmonių vis dar nepakankamai rūpinasi savo sveikata. Remiantis 2023 metais atlikta Europos sveikatos apklausa, kurią užsakė „Huawei“, net 60 proc. apklaustųjų reguliariai nesitikrina savo sveikatos būklės. Dar daugiau – daugiau nei 84 proc. asmenų teigia jaučiantys bent vieną simptomą, kurie gali signalizuoti apie sveikatos suprastėjimą.
Šie duomenys kelia susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad net pusė apklaustųjų nėra patenkinti savo fizine forma ir norėtų pakeisti savo gyvenimo būdą, siekiant pagerinti sveikatą. Tai rodo, jog nors žmonės ir stengiasi, tam tikri sveikatos iššūkiai vis dar išlieka opūs.
Dažniausios Europos gyventojų sveikatos problemos
Apklausos duomenys atskleidžia, kad viena iš pagrindinių sveikatos problemų, su kuriomis susiduria europiečiai, yra miego sutrikimai. Net 35 proc. respondentų nurodė, kad kenčia nuo miego kokybės problemų. Kartu stresas yra dar viena plačiai paplitusi problema – apie 30 proc. apklaustųjų pripažino, jog dažnai patiria stresą, kuris neigiamai veikia jų savijautą.
„Apklausos duomenys rodo, kad europiečiai labiausiai domisi, kaip pagerinti miego kokybę bei kaip įveikti stresą. Tokiam susidomėjimui, kaip matome, tiesioginę įtaką daro patiriamos sveikatos problemos“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė. Tai liudija, kad šios problemos yra ne tik dažnos, bet ir skatina žmones ieškoti sprendimų bei gerinti savo savijautą.
Įdomu tai, kad miego sutrikimų paplitimas nevienodas priklausomai nuo šalies. Didžiausias miego sutrikimų rodiklis fiksuojamas Didžiojoje Britanijoje, kur nuo jų kenčia net 39 proc. gyventojų. Netoli šios ribos yra ir Turkija, kur šiuos sutrikimus patiria 38 proc. žmonių. Tuo tarpu didžiausias streso išplitimas pastebėtas Rumunijoje – 39 proc. respondentų tai įvardijo kaip pagrindinę savo sveikatos problemą.
Paviršutiniškas požiūris į sveikatą ir jos stebėjimo trūkumai
Nors apklausos rezultatai atskleidžia tam tikrus sveikatos priežiūros įpročius, bendras europiečių požiūris į sveikatą dar yra gana paviršutiniškas. Respondentai išskiria kraujospūdžio kontrolę ir gebėjimą valdyti stresą kaip svarbiausius sveikatos veiksnius, tačiau mažiau dėmesio skiria tokiems rodikliams kaip kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas ar pakankamas vandens vartojimas.
Pasak Urtės Eidžiūnaitės, viena priežasčių, kodėl daug žmonių nereguliariai seka daugelį svarbių sveikatos rodiklių, yra žinių stygius apie jų reikšmę ir stebėjimo būdus. Taip pat apklausos duomenys rodo, kad net 72 proc. europiečių trūksta motyvacijos sveikesniems gyvenimo būdo pokyčiams, kas apsunkina nuolatinį sveikatos kontrolės palaikymą.
Išmanieji įrenginiai – pagalba sveikatos priežiūroje
Technologijų pažanga suteikia naujas galimybes vartotojams geriau rūpintis savo sveikata. Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei 36 proc. Europos gyventojų naudoja išmaniuosius laikrodžius, kurie ne tik fiksuoja fizinį aktyvumą, bet ir seka širdies ritmą, miego kokybę, streso lygį bei netgi primena apie vandens gėrimo poreikį.
Visgi, išmaniojo laikrodžio turėjimas dar nereiškia, jog vartotojas moka tinkamai išnaudoti visas jo funkcijas. Apklausos duomenys rodo, kad tik 16 proc. naudotojų pilnai išmano laikrodžio galimybes, o susipažinusių su streso stebėjimu yra vos 9 proc. Toks žinių trūkumas riboja efektyvų išmaniųjų įrenginių naudojimą asmeninei sveikatos priežiūrai.
„Išmanieji laikrodžiai šiandien gali padėti stebėti ne vieną gerai savijautai svarbų aspektą – suvartotų kalorijų kiekį, kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje, širdies ritmą ramybės būsenoje ir sportuojant, streso lygį, miego kokybę, moters ciklą ar net priminti, kad reikia atsigerti vandens“, – pažymi Urtė Eidžiūnaitė.
Be to, žmonės, kurie pradėjo naudotis išmaniaisiais laikrodžiais, dažniau keičia savo sveikatos įpročius į gerąją pusę. Net 87 proc. tokių vartotojų teigia, kad įsigijus laikrodį jie sugebėjo išugdyti bent vieną naują sveiką įprotį, kuris prisideda prie geresnės savijautos. Tai rodo, kad šie įrenginiai gali būti svarbi motyvacinė priemonė, padedanti žmonėms aktyviau rūpintis savo sveikata.
Apibendrinimas
Europos sveikatos apklausa atskleidžia, kad miego sutrikimai ir stresas išlieka viena didžiausių problemų, veikiančių gyventojų savijautą. Nors techninės priemonės ir naujausios technologijos suteikia galimybes geriau sekti savo sveikatą, trūksta žinių ir motyvacijos, kaip šias galimybes maksimaliai išnaudoti. Siekiant geresnės visuomenės sveikatos būklės, būtina skirti daugiau dėmesio ne tik asmeninei prevencijai, bet ir pilietinio sąmoningumo didinimui apie sveikatos stebėjimą bei sveikos gyvensenos puoselėjimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.