Vieniša mama dalijasi savo patirtimi, kaip ji ir jos paauglys sūnus sugrąžino tarpusavio pasitikėjimą po rimtų nesutarimų, kurie baigėsi tuo, kad 15-metis savaitę pabėgo iš namų. Istorija iliustruoja, kaip sisteminga pagalba ir nuoseklus darbas su specialistais gali pakeisti šeimos dinamiką ir padėti grįžti į kasdienį gyvenimą bei mokslą.
Kaip prasidėjo krizė
Konfliktai tarp mamos ir sūnaus kėlėsi ilgą laiką: paauglys rodė nuotaikų svyravimus, vengė mokyklos, elgėsi piktai ir kartais įžūliai. Po vieno barnio jis negrįžo namo ir savaitę praleido nepasakydamas, kur yra. Nors galų gale viskas baigėsi laimingai, mama gyveno nuolatinėje baimėje ir nerime dėl būsimos elgesio raidės.
Kas padėjo – multidimensinė šeimos terapija
Šeima kreipėsi į Multidimensinę šeimos terapijos programą. Terapijos metu dirbo ne tik su paaugliu, bet ir su mama, siekdami ne vien koreguoti sūnaus elgesį, bet ir atstatyti saugų, palaikantį santykį. Terapija vyko intensyviai – po du susitikimus per savaitę maždaug pusę metų.
„Su jaunuoliu mokėmės suprasti, iš kur kyla jo pyktis ir kaip jis gali emocijas išreikšti kitaip, nukreipti pozityvia kryptimi. Kad pokytis paauglio elgesyje įvyktų, ne mažiau svarbu buvo mamai išmokti tartis ir diskutuoti su sūnumi, suprasti ir palaikyti jį, o ne reikalauti ir diktuoti. Kita mano užduotis buvo padėti abiem atrasti teigiamus dalykus jų santykiuose, jų stipriąsias puses – visa tai yra labai reikšmingas resursas siekiant pokyčių“, – dalijasi L. Ramanauskienė.
Praktiniai žingsniai ir rekomendacijos
Terapijos metu šeima analizavo realius scenarijus: kokios būtų pasekmės, jeigu paauglys išeitų iš mokyklos, kokias pareigas namuose ir finansines atsakomybes turėtų prisiimti. Konkrečių ir aiškių veiksmų plano sudarymas padėjo sugrąžinti realybės pojūtį ir sumažinti idealizaciją apie suaugusio gyvenimo laisves.
Vienas reikšmingų sprendimų buvo kartu su jaunuoliu pakeisti mokyklą: pasirinkus naują aplinką ir iš anksto susipažinus su mokytojais, sūnus pradėjo jaustis saugiau ir motyvuotai tęsti mokslus. Terapija taip pat skatino kasdienius pokyčius: aktyvesnį klausymą, pagarbų bendravimą, bendrus užsiėmimus ir aiškius susitarimus šeimos viduje.
Kada kreiptis pagalbos ir kokių rezultatų galima tikėtis
Multidimensinė šeimos terapija skirta 11–17 m. paaugliams ir orientuota į aukštos rizikos ar konfliktišką elgesį. Programa Lietuvoje veikia nuo 2021 m. ir teikiama Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose. Terapija trunka paprastai 4–6 mėn., su 1–3 susitikimais per savaitę, ir yra nemokama. Jos tikslas – ne tik suvaldyti probleminį elgesį, bet ir atkurti saugų santykį su artimiausiu suaugusiuoju, kuris tampa pagrindu tolimesniems pokyčiams.
Ši istorija primena, kad paauglio elgesys keičiasi, kai jis pasijunta išgirstas ir suprastas, o tėvams dažnai reikia išorinės pagalbos mokantis naujų bendravimo įgūdžių. Kreipimasis į specialistus – ne silpnumo ženklas, o atsakingas žingsnis šeimos gerovei užtikrinti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.