Pirmieji ženklai ir svarbiausi žingsniai tėvams
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra raidos ypatumas, kurį svarbu atpažinti ankstyvame amžiuje, kad vaikas gautų reikalingą pagalbą ir palaikymą. Santaros klinikų specialistės atkreipia dėmesį, kad požymiai gali būti matomi jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, o ankstyva intervencija gerina vaiko ilgalaikes galimybes bendrauti ir mokytis.
„– Ar galite įvertinti penkis dalykus, ką apie autizmo spektro sutrikimą turėtų žinoti kiekvienas žmogus?“
Laima. Pradėsiu nuo pasakymą, ką įvardino pas autizmo spektro sutrikimą turintis žmogus. Autizmas ne tas daiktas kurį gali turėti ar negali turėti. Tai būdas būti. Mes kalbame apie raidos sutrikimą ir kalbame apie žmones, kurie turi tam tikrų ypatumų. Ir jei reikėtų trumpai įvardinti, autizmą apibūdinčiau, kad tai žmogus, kuris turi socialio gyvenimo supratymo ypatumų. Ir tie ypatumai arba trukdo, arba ne.
Antras dalykas, norėčiau, kad gerai suvoktume tokį dalyką, kad vaikas turintis ASS pirmiausiai yra vaikas ir po to tik turėtume kalbėti apie tuos ypatumus, sutrikimo požymius, kas trukdo adaptuotis visuomenėje ir galvoti apie pagalbą, kurią suteikiame. Ar vaikas turintis ASS, ar įprastos raidos, kiekvienas vaikas turi vienodas teises būti gyvenime laimingi.
Trečias, visi žmonės turintys autizmą yra skirtingi. Jei matei vieną žmogų turintį autizmą, tu matei tik tą žmogų. Mes kalbame apie didelę žmonių įvairovę – neuroįvairovę, tad kalbame apie labai nevienodus žmones. Tai puošia pasaulį, nes esame visi labai skirtingi ir tame yra pasaulio žavesys.
Ketvirtas dalykas, nežinome ir nemokame pagydyti autizmo. Klausimas, ar tikrai reikia jį gydyti. Grįžtu prie neuroįvairovės ir žmogus turi turėti teisę būti toks, koks yra. Aišku, mūsų visuomenės ir specialistų pareiga suteikti pagalbą, jei ji yra reikalinga.
Paskutinis dalykas – kuo anksčiau nustatysime ASS ir ypač tą, kuriam reikia pagalbos, kuo anksčiau pradėsime teikti pagalbą, tuo rezultatą turėsime geresnį.
Kaip atpažinti ir kada kreiptis
Atsargūs signalai gali pasirodyti jau 4–6 mėnesių amžiaus: silpnesnis akių kontaktas, kitoks emocinis atsakas į tėvus arba mažesnis susidomėjimas bendravimu. Nuo metų amžiaus pastebimi aiškesni požymiai: neatsiliepiama į vardą, neparodoma pirštu, trūksta bendro dėmesio tarp vaiko ir suaugusiojo. Apie 30 proc. vaikų patiria regresiją – praranda jau turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, dažniausiai apie dvejų metų.
Diagnozė remiasi vaiko elgesio vertinimu ir specialistų patirtimi — objektyvių biologinių žymenų kol kas nėra. Genetiniai tyrimai rodo ryšį su daugeliu genų, tačiau vieno specifinio „autizmo geno“ nėra.
Darželio adaptacija: praktiniai patarimai
Įprastai adaptacija darželyje užtrunka ilgiau nei neurotipiškiems vaikams. Rekomenduojama: iš anksto susitikti su auklėtojais, perduoti informaciją apie vaiko poreikius, leisti pasiimti saugų daiktą į darželį ir sudaryti aiškią dienos struktūrą. Informuokite personalą, kada vaikas valgo, miega ir kaip jį nuraminti. Sensorinės aplinkos pritaikymas (mažesnis triukšmas, švelnesnės šviesos) dažnai ženkliai pagerina vaiko savijautą.
Šeimos vaidmuo yra esminis: tėvai gali skatinti bendravimą per dainavimą, žaidimus ir prisilietimus, suteikdami malonumo pojūčius, kurie padeda kurti ryšį. Ankstyva, nuosekli pagalba ir bendradarbiavimas tarp šeimos ir specialistų gerina vaiko galimybes augti ir įsilieti į kasdienį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.