Juodgrūdė (Nigella sativa), tradicinėje medicinoje naudota šimtmečius, sulaukė naujo mokslo dėmesio: Osakos metropolijos universiteto tyrimas, vadovaujamas prof. Akiko Kojimos‑Yuasos, parodė, kad mažos kasdienės šio augalo sėklų dozės gali reikšmingai gerinti lipidų profilį. Tyrime savanoriai per aštuonias savaites gavo apie 5 gramus (maždaug vieną valgomąjį šaukštą) maltų juodgrūdžių sėklų, o laboratoriniai tyrimai fiksavo tiek bendrus, tiek atskirus cholesterolio ir trigliceridų pokyčius.
Mokslinis tyrimas ir rezultatai
Tyrėjai pastebėjo reikšmingą bendrojo cholesterolio ir MTL („blogojo“) cholesterolio sumažėjimą bei trigliceridų koncentracijos kritimą. Taip pat buvo registruotas DTL („gerojo“) cholesterolio padidėjimas. Be klinikinių kraujo rodiklių, laboratoriniai tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis rodė, kad juodgrūdės ekstraktas slopina riebalinio audinio kaupimąsi—tai svarbus mechanizmas, susijęs su aterosklerozės rizika. Nors tyrimo išsamūs metodologiniai duomenys ir dalyvių skaičius viešint yra riboti, rezultatai vertintini kaip perspektyvūs signalai tolesniems didesniems tyrimams.
Kaip juodgrūdė veikia organizmą?
Pagrindinis aktyvus junginys juodgrūdių sėklose yra timochinonas — stiprus priešuždegiminis ir antioksidacinis komponentas. Be to, augale gausu fitosterolių, kurie konkuruoja su cholesteroliu dėl įsisavinimo žarnyne, taip mažindami bendrą cholesterolio kiekį kraujyje. Tokoferoliai (vitaminas E), cinkas ir geležis stiprina antioksidacinę apsaugą ir gali gerinti kraujagyslių endotelio funkciją. Visa tai kartu gali prisidėti prie saugesnio lipidų profilio ir mažesnės aterosklerozės rizikos, ypač derinant su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
Jei norite išbandyti juodgrūdę, dažniausiai rekomenduojama vartoti smulkintą (maltą) sėklą, ją sumaišant su jogurtu, medumi ar prieskoniais arba įmaišant į salotas ir padažus. Aukšta temperatūra gali sumažinti kai kurių aktyvių junginių veiksmingumą, todėl geriau pridėti prie šaltų arba šiltų patiekalų.
Svarbu pabrėžti, kad juodgrūdė nėra stebuklinga priemonė ir negali pakeisti gydytojo paskirtų vaistų sunkiais atvejais. Žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus, statinus ar turintiems alergijų, prieš pradedant naudoti juodgrūdę būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Apibendrinant, Osakos universiteto tyrimas suteikia pagrindo manyti, kad kasdienis nedidelis juodgrūdių vartojimas gali būti naudingas lipidų profiliui gerinti. Tačiau reikalingi didesni, gerai kontroliuojami klinikiniai tyrimai ir ilgesnės stebėsenos duomenys, kad būtų nustatytas ilgalaikis poveikis, tinkama dozė ir saugumo profilis. Iki tol juodgrūdė gali būti laikoma perspektyviu papildomu priemone sveikai mitybai, bet ne pakaitalu gydymui.
Šaltinis: Osakos metropolijos universitetas – prof. Akiko Kojimos‑Yuasos mokslinė studija apie Nigella sativa.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.