Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas dalyvavo LRT televizijos laidėje „Klauskite daktaro“ ir papasakojo, kaip tinkamai čiaudėti, kad sumažintume virusų plitimą. Profesorius atkreipė dėmesį į tai, jog kai žmogus nusičiaudėja, iš kvėpavimo takų pasklinda tūkstančiai smulkių lašelių, kurie sklinda maždaug 120 kilometrų per valandą greičiu ir gali pasiekti net aštuonių metrų atstumą. Tai reiškia, kad esant uždarose patalpose ar pavyzdžiui lėktuve, virusų plitimas yra labai didelis ir pavojingas – net ir po kelių valandų virusai gali išlikti gyvybingi.
Profesorius paaiškino, jog peršalimą sukelia beveik 200 skirtingų virusų, kurie plinta oro lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima net ir nuo asmenų, kurie nesergantys, bet yra virusų nešiotojai. Tokios žinios ypač svarbios, siekiant suprasti, kaip greitai virusai gali pasklisti tarp žmonių, ypač per šaltąjį metų laikotarpį.
Siekiant sumažinti virusų išplitimą, A. Unikauskas rekomenduoja čiaudėti tinkamai – užsidengti burną ne delnu, o vidine alkūnės puse. Tokiu būdu virusų sklaida sumažėja, nes alkūnė sugauna lašelius ir neleidžia jiems patekti į aplinką ar ant dažnai liečiamų paviršių.
Profesorius akcentuoja ir medicininių kaukių naudą. Jas privalo dėvėti sergantys, nes kaukė apsaugo aplinkinius nuo infekcijos plitimo. Tačiau svarbu tinkamai užsidėti kaukę, gerai prispausti ją prie nosies formos, kad virusai nepatektų pro poras. Sveikiems žmonėms kaukės dažnai nėra būtinos, bet situacijose, kai yra didelė užkrečiamumo rizika, jų dėvėjimas yra naudinga papildoma priemonė.
Kalbant apie natūralias apsaugos priemones, profesorius aptarė česnako savybes. Nors česnakas turi tam tikrą antivirusinį poveikį, profesorius pabrėžė, kad jo veikimas yra trumpalaikis – apsauga trunka vos pusvalandį. Todėl česnakas negali būti laikomas patikima priemone virusams nugalėti, tačiau jis gali būti naudinga papildoma priemonė stiprinant imunitetą.
Efektyvesnė virusų kontrolės priemonė yra patalpų vėdinimas. Dėl vėdinimo galima išstumti virusais užterštą orą ir sumažinti užkrečiamumo riziką. A. Unikauskas rekomenduoja kambarius vėdinti bent pusvalandį, paliekant langus pravirus. Tuo pačiu ligonio buvimo patalpos turėtų būti valomos drėgna šluoste bent du kartus per dieną, ypač valant dulkes, kad virusai nesikauptų ant paviršių. Taip pat patartina naudoti patalpų drėkintuvus, kurie mažina užkrečiamumo tikimybę sausose patalpose.
Be šių praktinių priemonių, profesorius primena apie rankų higieną. Rankas būtina plauti dažnai ir kruopščiai, ypač jei aplinkui yra žmonių, galinčių platinti virusus. Geriausia tai daryti prieš valgį ar po kontakto su paviršiais viešose vietose. Rankų plovimas su tinkamomis priemonėmis yra viena iš pagrindinių priemonių apsisaugoti nuo ligų.
Eteriniai aliejai taip pat turi tam tikrų antibakterinių ir antivirusinių savybių, tačiau profesorius pabrėžia, kad ši priemonė nėra tokia efektyvi kaip reguliari patalpų vėdinimas ir higienos laikymasis. Galiausiai, svarbiausia priemonė apsisaugojant nuo sunkių virusinių ligų – skiepai. Jie suteikia ilgalaikę apsaugą ir ženkliai sumažina ligų protrūkių riziką visuomenėje.
Siaučiant epidemijoms A. Unikauskas taip pat primena vengti masinių susibūrimų tokiose vietose kaip viešasis transportas, bankai ar parduotuvės, kad sumažintume kontakto su virusais tikimybę. Tačiau visiški socialiniai ryšiai nėra įmanomi ir nereikalingi – svarbu tik laikytis sveikatos apsaugos priemonių, tinkamai dėvėti medicinines kaukes ir rūpintis higiena.
Visais atvejais, siekiant sumažinti virusų plitimą ir išvengti ligų, labai svarbu laikytis higienos taisyklių, tinkamai čiaudėti, dažnai vėdinti patalpas, reguliariai plauti rankas ir, kai reikia, pasiskiepyti. Tokie paprasti veiksmai gali ženkliai sumažinti riziką užsikrėsti ir apsaugoti bendruomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.