Kasmet Lietuvoje apie 1,7 tūkst. žmonių yra diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, o daugiau nei 800 pacientų praranda gyvybę dėl šios ligos. Šis onkologinis susirgimas dažnai vadinamas „tyliąja liga“ dėl ankstyvųjų požymių nebuvimo, o daugeliu atvejų diagnozė nustatoma jau pažengusioje stadijoje. Šis vėžys yra dažnas išsivysčiusiose šalyse, ypač tam įtakos turi vakarietiškas gyvenimo būdas, kuris būdingas ir Lietuvai.
Profesorius Rasa Jančiauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė, pabrėžia, kad storosios žarnos vėžio sergamumas ekonomikos požiūriu pažangiose šalyse yra žymiai didesnis. Šalyse kaip Lietuva šis rodiklis siekia nuo 40 iki 60 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o besivystančiose šalyse – vos apie 8-10 atvejų. Paveldimi genų pokyčiai lemia tik apie 10 % susirgimų, apie 15–20 % yra šeiminiai atvejai, kai konkrečios genų mutacijos dar nėra žinomos. Daugiausia – apie 70–75 % – storosios žarnos vėžio atvejų nulemia nesveika gyvensena, susijusi su mityba, fizinio aktyvumo stoka ir kitais civilizacijos veiksniais.
COVID-19 pandemijos pėdsakai sergamumo rodikliuose
Higienos instituto pateikti duomenys rodo, kad per pastaruosius metus Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta apie 800–900 žmonių. 2015-ieji išsiskiria kaip kritiškiausi metai pagal mirčių skaičių (971 asmuo), o 2022 metais mirčių kiekis sumažėjo iki 851. Vis dėlto gydytoja onkologė pabrėžia, jog pažangas vertinti ankstyvame laikotarpyje yra sudėtinga, nes COVID-19 pandemijos metu buvo nutrauktos arba apribotos prevencinės patikros programos, todėl nemažai vėžio atvejų liko nediagnozuota, o tai ateityje gali lemti vėlesnes, sunkesnes ligos stadijas.
Ypač pandemija paveikė prevencijos programų dalyvių skaičių: jei 2019 metais beveik 261 tūkst. Lietuvos gyventojų atliko slapto kraujo išmatose testą, tai 2020-aisiais šis skaičius sumažėjo iki 172 tūkst., o tai – beveik 90 tūkst. mažiau.
Tai reiškia daug neaptiktų galimų vėžio ar ikivėžinių pokyčių atvejų, kurie, nelankant prevencinių apžiūrų, ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų.
Naujos tendencijos: ligos plitimas tarp jaunesnių pacientų
Visuomenės sveikatos ekspertams nerimą kelia jaunėjančios storosios žarnos vėžio sergamumo tendencijos. Pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojama ši liga žmonėms, jaunesniems nei 50 metų. Be to, jaunesniems pacientams vėžys dažnai būna agresyvesnės formos, diagnozuojamas pažengusiu etapu, o tai apsunkina gydymo galimybes ir mažina pasveikimo tikimybę. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyva diagnostika ir profilaktinių tyrimų taikymas net jaunesnėse amžiaus grupėse.
Gydymo prevencija ir rekomendacijos gyvensenos gerinimui
Kaip pažymi prof. Rasa Jančiauskienė, net trys iš keturių storosios žarnos vėžio atvejų yra susiję su nesveika gyvensena. Tai reiškia, kad pagrindiniai rizikos veiksniai yra ribotas fizinis aktyvumas, bloga mityba, pernelyg didelis alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas ir gyvenimas užterštoje aplinkoje. Kova su šia liga prasideda nuo asmeninių įpročių keitimo.
Europos Komisija yra įgyvendinusi „Europos kovos su vėžiu kodą“, kuriame pateikiamos 12 pagrindinių rekomendacijų siekiant sumažinti vėžio riziką: nerūkyti, vengti tabako produktų, riboti alkoholio vartojimą, būti fiziškai aktyviems, palaikyti normalaus kūno svorį, vengti kenksmingos spinduliuotės ir kancerogeninių medžiagų, reguliariai dalyvauti vėžio prevencinėse programose, įskaitant krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio tyrimus.
Taip pat svarbu dėmesį sutelkti į mitybą: mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą, riboti cukraus bei perdirbtų maisto produktų kiekį, rinktis daugiau vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, kuriuose daug skaidulų. Be sveikos mitybos, būtina ir streso valdymo praktikų taikymas, kuris padeda išlaikyti gerą psichinę savijautą ir palaikyti imuninę sistemą.
Prevencinė programa ir kvietimas dalyvauti
Lietuvoje nuo 2009 m. vykdoma nemokama storosios žarnos vėžio prevencijos programa, skirta 50-74 metų amžiaus žmonėms. Programos tikslas – suteikti galimybę anksti aptikti vėžinius ar ikivėžinius pakitimus, kurių gydymas dažnai būna sėkmingas ir leidžia užkirsti kelią ligos vystymuisi. Programoje jau dalyvauja apie pusė tikslinei grupei priklausančių asmenų, tačiau gydytoja ragina didinti šį skaičių, nes kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresni yra gydymo rezultatai ir pacientų gyvenimo kokybė.
„Norėčiau paraginti visus šios amžiaus grupės žmones tirtis, taip pat pakviesti dalyvauti programoje ir savo artimuosius. Paslaugos yra nemokamos, nes jas finansuoja valstybė. Ankstyvoji diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą, o tai ženkliai didina pasveikimo tikimybę,“ – sako prof. R. Jančiauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.