Rusijoje kyla naujas konfliktas tarp valdžios ir verslo elito dėl planuojamų mokesčių pakeitimų, o šią savaitę verslo atstovai aiškiai pareiškė savo nuogąstavimus. Užsienio žvalgybos tarnybos pranešimu, Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) vadovybė kreipėsi į valdžią su pasiūlymais koreguoti įstatymų projektus, nes, verslo teigimu, siūlomos nuostatos gali reikšmingai padidinti mokesčių naštą ir paskatinti tolesnį kapitalo nutekėjimą.
Verslo reikalavimai ir pagrindiniai konfliktai
Užsienio žvalgybos tarnyba nurodė: „Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) prezidentas Aleksandras Šochinas kreipėsi į Rusijos ministrą pirmininką Michailą Mišustiną su pasiūlymais prieš antrąjį svarstymą pakeisti mokesčių įstatymų projektus. Verslo atstovai mano, kad naujosios taisyklės padidins mokesčių naštą ir sulaužys pažadą išlaikyti stabilias apmokestinimo sąlygas iki 2030 m.“ Tokios pastabos iliustruoja gilų nesutarimą: valstybė siekia pajamų, o verslas — išlaikyti investicijų patrauklumą.
Vienas pagrindinių konfliktų taškų yra pasiūlymas įvesti 30 proc. mokestį gavybos įmonių viršpelniui. RSPP prieš tai protestuoja: „Vadinamoji oligarchų profesinė sąjunga nepritaria siūlomam 30 proc. mokesčiui gavybos įmonių viršpelniui. Tikimasi, kad 2027–2029 m. jis valstybės biudžetą papildytų maždaug 8,3 mlrd. JAV dolerių. Vietoj to RSPP siūlo pelno mokesčio tarifą nuo 25 proc. laikinai padidinti 0,5–1 procentiniu punktu. Tai galėtų užtikrinti nuo 5,9 mlrd. iki daugiau kaip 11,9 mlrd. dolerių biudžeto pajamų”.
Ekonominės ir politinės pasekmės
Verslas taip pat kelia nerimą dėl pasyviųjų pajamų apmokestinimo, skaičiuodamas, kad „RSPP teigimu, bendras įmonių pelno ir išmokamų dividendų apmokestinimas gali siekti 42 proc., o tai mažintų Rusijos finansinių priemonių patrauklumą ir didintų kapitalo nutekėjimo riziką. Verslo atstovai siūlo didesnius mokesčių tarifus taikyti ne ilgiau kaip trejus metus, išsaugoti mokesčių lengvatas bankų indėliams ir ilgalaikėms investicijoms, taip pat pagal infliaciją indeksuoti apmokestinimo ribas”.
Tokie skaičiavimai rodo, kad reali nauda biudžetui gali būti pasiekta tik už didelės kainos — sumažėjus investicijoms ir ekonomikos augimui.
Tarnyba pažymėjo ir kitus siūlomus pakeitimus: investicinių fondų apmokestinimas 15 proc. ar alternatyvios apmokestinimo schemos, kurių verslas bijo, nes tai gali paversti pelną neproporcingai apmokestintu. Kaip pažymėta, „Tarp siūlomų alternatyvų yra pajamų apmokestinimas investuotojų lygmeniu arba naujų taisyklių įsigaliojimo atidėjimas vėlesniam laikui. Verslo atstovai taip pat siekia mokesčių lengvatų įmonėms, saugančioms savo turtą nuo dronų atakų, įskaitant atitinkamų objektų atleidimą nuo turto mokesčio ir leidimą apskaičiuojant mokesčius dvigubai įskaityti privalomąsias išlaidas ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai,” – nurodė žvalgybos tarnyba.
Praktinė to pasekmė — verslininkų spaudimas Kremliui pasirinkti kompromisą: lanksčias pereinamojo laikotarpio tvarkas, indeksaciją pagal infliaciją ir lengvatas strateginėms investicijoms. Jei valdžia ignoruos pretenzijas, tai gali pagilinti investicijų nuosmukį, sumažinti technologinę modernizaciją ir dar labiau sumažinti mokesčių bazę ateityje.
Šiuo metu sprendimų galimybės skirtingos: nuo dalinių kompromisų iki griežto mokesčių įvedimo. Bet kuriuo atveju situacija liudija augančią įtampą tarp Rusijos valdymo ir ekonominio elito, kurią reikės spręsti greitai, jei vyriausybė nori išlaikyti stabilumą ir investicijų srautus.