Vitaminas D yra vienas svarbiausių organizmo vitaminų, atliekantis daugelį reikšmingų funkcijų, tarp jų padedantis reguliuoti miegą, mažinti nuovargį bei gerinti raumenų tonusą. Šiuos dalykus pabrėžė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, vidaus ligų gydytojas Virginijus Šapoka, akcentuodamas, kad vitaminas D yra nepaprastai svarbus mūsų bendram gerovei.
Per pastaruosius metus vitaminas D sulaukė ypatingo dėmesio, o jo papildų vartojimas tapo itin paplitęs. Tačiau toks populiarumas atskleidė ir rizikas: vis dažniau susirūpinama dėl vitamino D perdozavimo, kuris gali lemti hiperkalcemiją bei rimtas sveikatos problemas, kurios kartais baigiasi net mirtimi.
Vis dėlto, pasak V. Šapokos, perdozavimo atvejai yra labai reti – dažniausiai tai nutinka dėl atsitiktinių klaidų, pavyzdžiui, kai žmogus kasdien pavartoja ilgai veikiančius vitamino D preparatus, skirtus vartoti tik kartą per mėnesį. Tokie atvejai sukelia pernelyg didelį kalcio kiekį organizme, o tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimus ar užkietėjimus, silpnumą bei įvairius kitus nemalonius simptomus.
Perdozavimo pasekmės ir komplikacijos
Padidėjęs kalcio kiekis ne tik trikdo virškinimo traktą, bet ir sukelia pavojingas komplikacijas, tokias kaip kraujagyslių kalcinozė. Ši liga sustiprina aterosklerozės simptomus dėl kalcio sankaupų kraujagyslių sienelėse, kas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Gydytojai rekomenduoja reguliariai tikrinti kalcio kiekį kraujyje, jei yra įtarimų apie vitamino D perdozavimą, o gydymas turi būti parenkamas individualiai.
Kodėl vitamino D trūksta ir kaip jo tinkamai gauti?
Vitamino D trūkumas yra dažna problema, ypač mūsų geografinėse platumose, kur žiemos ir pavasario mėnesiais saulės spindulių kiekis yra ribotas. Pirminis vitaminas D šaltinis – saulės spinduliai, padedantys žmogaus odai sintetinti šį vitaminą, tačiau tik apie 20 proc. vitamino D gauname su maistu.
Žmonių, kurie nuolat palaiko pakankamą vitamino D kiekį, yra apie 30–40 proc., todėl daugeliui mūsų tenka rūpintis papildoma vitamino D parama.
Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač virš 65 metų, šios medžiagos sintezė organizme žymiai sulėtėja. Taip pat svarbu paminėti nutukusius žmones, kuriems reikalingos didesnės vitamino D dozės, nes vitamino D trūksta dažniau ir jis organizme sunkiau įsisavinamas. Tamsesnės odos žmonėms vitamino D gamyba taip pat yra sumažėjusi.
Vaistai ar maisto papildai?
Profesorius Virginijus Šapoka pabrėžė, kad pasitvirtinus vitamino D trūkumui, pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimą, kuris yra vienintelis patikimas būdas nustatyti vitamino D kiekį organizme. Tuomet patartina rinktis ne įprastus maisto papildus, o vaistus, kurie yra griežtai kontroliuojami ir kurių sudėtis, dozės yra tiksliai nustatytos. Papildų gamyba nėra tokia griežtai reglamentuota, todėl jų veiksmingumas ir saugumas gali būti nevienodas.
Vitaminas D ir organizmo sveikata
Vitaminas D turi platų poveikį organizmui – jo receptoriai yra daugiau nei 35 skirtinguose žmogaus audiniuose, todėl šio vitamino stoka neigiamai veikia imuninę sistemą, didina uždegiminių ligų riziką, blogina atsaką į infekcijas, tokias kaip gripas ar koronavirusas. Be to, vitamino D trūkumas gali prisidėti prie reumatinių ligų, cukrinio diabeto pablogėjimo ir didina kardiovaskulinės rizikos veiksnius.
Taigi vitamino D svarba yra nepraradusi aktualumo ir stipriai veikia ne tik miego kokybę ar nuovargį, bet ir bendrą sveikatos būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.