Su amžiumi mūsų sveikatai skiriamas dėmesys turėtų būti dar didesnis, ypač kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Kardiologai įspėja, kad net iki 80 proc. šių ligų galima išvengti, jei žmogus imtųsi paprastų, tačiau veiksmingų profilaktikos priemonių. Viena iš tokių – reguliari fizinė veikla, kurios svarbą ypač pabrėžia gydytojas kardiologas Garvey Rene. Jis primygtinai rekomenduoja moterims po 50 metų pradėti rytus nuo 20-30 minučių trunkačio pasivaikščiojimo sparčiu žingsniu.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, tad rūpestis savo sveikata tampa realia investicija į gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Pasak G. Rene, fizinis aktyvumas, ypač ėjimas, yra universali priemonė, kuria galima ne tik saugoti savo širdį, bet ir gerinti bendrą savijautą, mažinti streso lygį, kuris taip pat yra reikšmingas rizikos veiksnys.
Fizinis aktyvumas kaip vienas iš svarbiausių kasdienybės elementų
Remiantis Amerikos širdies asociacijos rekomendacijomis, kiekviena suaugusioji turėtų per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba 75 minutes intensyviai mankštai. Šią normą galima patenkinti, tarkime, kasryt skiriant apie 20 minučių spartaus ėjimo. Spartus ėjimas reiškia greitį ne mažesnį nei 4 km/h ir turėtų būti toks, kad kvėpavimas paspartėja, širdies ritmas – padidėja, bet vis dar leidžia kalbėti – tai yra idealus būdas treniruoti širdį ir kvėpavimo sistemą.
Ėjimas yra ypač naudingas pratimas, nes jis yra prieinamas beveik visiems, nesukelia per didelės apkrovos sąnariams ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus pasivaikščiojimas sumažina riziką susirgti ne tik širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir 2 tipo diabetu, neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip demencija ar Alzheimerio liga. Taip pat, įrodyta, ėjimas padeda ilginti gyvenimo trukmę ir gerina gyvenimo kokybę.
Papildomos priemonės sveikatos stiprinimui po 50 metų
Nors rytinis pasivaikščiojimas yra puikus įprotis, kardiologas atkreipia dėmesį, kad sveikatos stiprinimui derėtų skirti ir dėmesio kitoms judesių formoms.
Verta į programą įtraukti ir jėgos treniruotes, kurios padeda išlaikyti raumenų masę bei kaulų tvirtumą. Po 50 metų kaulai praranda dalį savo tankio ir tampa trapūs, todėl tinkama fizinė veikla kartu su sveika mityba yra būtina siekiant užkirsti kelią osteoporozei ir sumažinti lūžių riziką.
Be to, nauji tyrimai rodo, kad net ir mažesnis fizinis aktyvumas nei įprasta, pavyzdžiui, 4 tūkstančiai žingsnių per dieną, gali reikšmingai pagerinti 70 metų ir vyresnių moterų širdies sveikatą, jei toks užsiėmimas atliekamas bent tris kartus per savaitę.
Kaip užtikrinti, kad net ir lietuviškas lapkritis netrukdytų būti aktyvioms?
Dažnai rudenį ir žiemą šaltas, drėgnas ir niūrus oras atbaido nuo fizinių pratimų lauke. Tačiau svarbu suprasti, kad nėra blogo oro – yra tik netinkama apranga. Todėl verta pasirūpinti tinkamu šiltu bei patogiu drabužiu, kuris neperšlampamas ir išlaiko kūno šilumą, bei tinkama avalyne. Priešingu atveju, mes prarandame puikią galimybę kiekvieną rytą įdiegti įprotį, kuris gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę, ilgaamžiškumą ir apsaugoti nuo daugelio lėtinių ligų.
Apibendrinant, rytinis ėjimas yra itin efektyvus, lengvai prieinamas ir natūralus būdas išsaugoti širdies sveikatą po 50 metų. Šis paprastas įprotis gali tapti kertiniu elementu siekiant išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, palaikyti gerą gyvenimo kokybę ir džiaugtis aktyvia senatve.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.