Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena rimčiausių sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tačiau rizika ir ligų eiga gali skirtis priklausomai nuo lyties bei gyvenimo etapo. Biologiniai skirtumai, hormoniniai pokyčiai ir specifiniai rizikos veiksniai lemia, kad vyrams ir moterims reikėtų taikyti skirtingus prevencijos ir diagnostikos prioritetus.
Širdies ligomis vyrai suserga anksčiau
„Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas negalime vyrams ir moterims visais atvejais taikyti vienodo rizikos profilio. Vyrams ateroskleroziniai procesai dažniausiai išryškėja jaunesniame amžiuje, todėl ir miokardo infarktas juos gali ištikti anksčiau. Moterų rizika ryškiau didėja vyresniame amžiuje, ypač artėjant menopauzei ir po jos”, – sako gydytoja kardiologė R. Masiulienė.
Aterosklerozė, kai ant arterijų sienelių kaupiasi riebalai ir cholesterolio turinčios plokštelės, vyrams dažnai pasireiškia anksčiau. Dėl to miokardo infarktas vidutiniškai vyrų amžiuje registruojamas maždaug dešimtmečiu anksčiau nei moterims. Estrogenai iki menopauzės suteikia tam tikrą apsaugą moterų kraujagyslėms ir lipidų apykaitai, tačiau ši apsauga nėra absoliuti — jaunos moterys taip pat gali būti pažeidžiamos, jei dominuoja kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ar didelis cholesterolio kiekis.
Skausmas krūtinėje – ne vienintelis simptomas
Tradiciškai miokardo infarktas siejamas su stipriu krūtinės skausmu, tačiau simptomatika gali būti įvairi ir kartais subtili. „Moteris dažniau kartu su skausmu krūtinėje gali varginti ryškus dusulys, pykinimas, silpnumas, neįprastas nuovargis. Vertinant situaciją svarbu, ar simptomai atsirado staiga, ar jie stiprėja, ar kyla fizinio krūvio metu ir ar tokia savijauta žmogui nebūdinga”, – pasakoja R. Masiulienė.
Be staigaus krūtinės skausmo, verta atkreipti dėmesį į palaipsniui mažėjančią fizinę ištvermę, naują dusulį lipant laiptais, neįprastą širdies plakimą, kojų tinimą ar nuolatinį silpnumą.
Šie požymiai gali rodyti ne tik išeminę ligą, bet ir ritmo sutrikimus ar širdies nepakankamumą. Staigaus, intensyvaus krūtinės skausmo atveju ypač svarbu nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Nėštumo istorija, menopauzė ir prevencija
> Jei nėštumo metu moteriai buvo nustatytas aukštas kraujospūdis, preeklampsija ar gestacinis diabetas, apie tai verta informuoti šeimos gydytoją ir kardiologą.
Nėštumas gali atskleisti ateities rizikas: preeklampsija, gestacinis diabetas ar nėštumo komplikacijos susijusios su didesne arterinės hipertenzijos, 2 tipo diabeto ar širdies ligų rizika vėlesniame gyvenime. Todėl svarbu šią informaciją įtraukti į medicininę istoriją ir stebėti atitinkamus rodiklius po gimdymo.
Prevencija apima reguliarius patikrinimus, rizikos veiksnių (rūkymo, nutukimo, nejudrumo, aukšto kraujospūdžio, dislipidemijos) valdymą, subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą. Lietuvoje prevencinėse programose didelė reikšmė teikiama 40–60 metų amžiaus grupėms, tačiau asmenys su rizikos veiksniais turėtų konsultuotis anksčiau. Individualizuotos reabilitacijos ir gyvenimo būdo programos padeda saugiai didinti fizinį pajėgumą bei mažinti riziką.
Atsakingas požiūris į simptomus, ankstyva diagnostika ir nuosekli rizikos korekcija gali ženkliai sumažinti sunkių širdies įvykių tikimybę tiek vyrams, tiek moterims.