Žiemą erkės neišnyksta – jos užmiega, pergyvendamos šaltį lapuose, dirvožemyje ar gyvūnų urvuose, o net stiprus šaltis negali jų pražudyti. Gydytojas Andrijus Kosinas paaiškina, kad erkės geba išgyventi atšiaurias sąlygas, tačiau tampa neaktyvios, kol aplinkos temperatūra ir drėgmė nepalankios jų judrumui ir paieškai maisto.
Kur erkės gyvena ir kaip žiemoja
Erkės dažniausiai slepiasi po nukritusiais lapais, tankesnėje žolėje, plynėse, gilesnėse dirvos dalyse ar gyvūnų urvuose. Net esant sniegui, jos gali likti po juo, kur temperatūra ir drėgmė yra stabili. Tokiose vietose saulė mažiau jas veikia, todėl mikroklimatas išlieka tinkamas išgyvenimui. Paprastai erkėms reikalinga maždaug 5–10 °C, kad jos taptų aktyvios – dažniausiai aktyvumo slenkstis laikomas apie 7–10 °C.
Ar erkės gali įkąsti žiemą?
Įkandimų žiemą pasitaiko itin retai. Net jei oras trumpam pašyla iki pliusinių temperatūrų, erkės būna nusilpusios ir jų skaičius mažas. Vis dėlto šiltesnės žiemos ar net trumpi atšilimai gali suaktyvinti dalį populiacijos, ypač pietiniuose regionuose. Tokiais atvejais įkandimas galimas, ypač jei žmogus daug laiko praleidžia gamtoje ar prisiglaudžia prie lapų ir žolės – pavyzdžiui, atsisėda ar atsigula ant miškingos pievos.
Atsparumas šalčiui ir gyvenimo trukmė
Erkės yra pritaikytos atlaikyti žemą temperatūrą: stebėta, kad jos išgyvena ir ekstremalesnius šalčius, net iki –20 °C ar mažiau, jei randasi tinkamose slėptuvėse. Jų gyvenimo trukmė priklauso nuo rūšies ir maitinimosi ciklų – kai kurios gyvena kelis mėnesius, kitos gali išsilaikyti iki kelių metų laukdamos savitojo šeimininko, prie kurio galėtų prisisiurbti.
Ką daryti, jei įkando erkė?
Jei randate prie odos pritvirtėjusią erkę, geriausia kreiptis į medicinos įstaigą arba patyrusį sveikatos specialistą.
Svarbu erkę išimti taisyklingai, venkti mėginimų ją sudeginti ar išspausti rankomis, nes tai gali padidinti infekcijos riziką. Po įkandimo stebėkite vietą: jei atsiranda raudonas, plečiamas bėrimas (erythema migrans), karščiavimas ar kiti bendriniai simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Norint sumažinti riziką, rekomenduojama dėvėti uždarus drabužius, naudoti patvirtintus repelentus, tikrinti odą ir drabužius po buvimo lauke bei prižiūrėti gyvūnus, kurie gali parsinešti erkes. Taip pat naudingas aplink namus atliekamas lapų, krūmokšnių tvarkymas, kad būtų mažiau slėptuvių erkių daugėjimui. Nors žiemą rizika mažesnė, atšalusių atšilimų metu verta išlikti budriems.
Bendras patarimas – nepanikuoti: žiemą įkandimų ir užsikrėtimų atvejai yra reti, tačiau akcentuoti prevenciją ir tinkamą elgesį įkandus yra protinga ir saugu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.