Žinomo laidų kūrėjo Vytaro Radzevičiaus ūkis tapo socialinių tinklų dėmesio objektu po pasidalintos, nuoširdžios ir emocingos istorijos apie netikėtą smurtinį incidentą tarp jo augintinių. Nors pasakojimas pateiktas su humoro gaidele, įvykio pasekmės buvo rimtos: dvi vištos stipriai sužeistos, dalis pulko patyrė stresą, o šeimininkams teko priimti sunkų sprendimą. Ši istorija primena, kad kaimo gyvenimas, nors ir idiliškas, kelia savus pavojus ir reikalauja atidos.
Kruvinas įvykis Vytaro fermoje
„Baisus įvykis kaime (jautriems geriau neskaityti).Svajonės, būna, žlunga. Apsigyveno pas mane du _ciuciukai_, Šmikis ir Tundra. Nesantuokiniai. Trumpo (ne Donaldo,) meilės nuotykio bistrukai, kaip anksčiau kaime vadindavo. Žiemą, kai Nemunas užšalo, pas draugo kiemsarginę kalę atbėgo medžioklinis bastūnas iš kito kranto ir taip pasaulyje atsirado 5 šunyčiai. Du persikėlė pas mane. Galvojau, bus linksmiau ir man, ir Sidui. O gaidžiui Petsonui III – jam ir vištų pulkui – saugiau. Mieli tokie, gražūs šunyčiai. Vardai pagal charakterį.Taip ir gyvenom linksmai. Iki vakar. Kol sūnus Vincentas atvažiavo padėt žvyro karučiu privežt vištoms. Vištas tam laikui išleidom iš aptvaro, kad netrukdytų gyvenimo sąlygų gerinimui. Anot Laisvės – vištos be žvyro, kiaušiniai – be ateities.Ir tada įvyko TAI. Mieli visų numylėtiniai Šmikis ir Tundra išgirdo protėvių šauksmą ir puolė saugotinas vištas. It orkai prie unitazo. Kovos trimitai gaũdė – mėsos padavė!!! Įvyko didelis mūšis. Pavadinkim jį Triušyklos kautynėmis. Nes priešais triušių voljerą viskas vyko. Sidas su triušiais įdėmiai stebėjo manevrus. Ašai su sūnum (dusyk net pargriuvęs) gelbėjom vištas ir gaidį. Petsonas III liko be uodegos. Vištų kudakavimas girdėjosi 10 km spinduliu. O paklaikę Šmikis ir Tundra dantimis įsikando po vištą ir taikėsi kuo greičiau jas nukneckinti.
Pavyko jas ištraukti iš mirties nagų.Bet baimės akys didelės. Dalis pulko atsitraukimo būdu numanevravo į mišką. Šmikis ir Tundra staigiu išpuoliu nusivijo paskui. Ten mes iš užnugario jau nebegalėjom padėti“, – rašė V. Radzevičius.
Žinutė sulaukė daug reakcijų: skaitytojai domėjosi ne tik dramatiškais vaizdais, bet ir praktiniais sprendimais, kaip panašius incidentus užkirsti bei kaip elgtis kritinėse situacijose. V. Radzevičiaus pasakojimas atkreipia dėmesį į paprastą, bet svarbią taisyklę – gyvūnų priežiūra reikalauja nuolatinio dėmesio ir tinkamų tvorelių, ypač kai šalia laikomi keli skirtingų rūšių gyvūnai.
Po konflikto — sprendimai ir pamokos
„Rezultatas – sunkiai sužeistos dvi vištos. Nieko nesuprantantys adrenalino užpilti Šmikis ir Tundra. Ir dar ilgai girdimas į vištidę grįžusio apipešioto pulko kudakavimas su priekaištais ir nuoskaudomis.Tvarka buvo atstatyta. Gyvosios jėgos nuostolis – sunkiai sužeistos 2 dedeklės. Teko atlikti _coup de grâce_.Kelias dienas valgysim vištieną. Tokios rūsčios gyvenimo taisyklės.Moralė – geriau žvyras krūvoje nei vištos be galvų.Nuotraukoje: Šmikis ir Tundra ilsisi po Triušyklos mūšio“, – istorija dalijosi Vytaras.
Tokie atvejai primena ir atsakomybę už gyvūnų gerovę: būtina stebėti šunų elgesį, mokyti juos, palaikyti tvarką aptvaruose ir turėti alternatyvų planą, kaip apsaugoti naminius paukščius remontų ar tvarkymo metu. Be to, vieši pasakojimai apie netikėtus nutikimus padeda skleisti žinias apie atsargumo priemones ir primena, kad net ir mylimi augintiniai gali sukelti rimtų pasekmių.
V. Radzevičiaus pasakojimas — skausminga, bet atvira pamoka tiek ūkininkams, tiek miesto gyventojams, svajojantiems apie ramų kaimo gyvenimą.
