Širdies ligos dažnai išsivysto lėtai ir nepastebimai, todėl gydytojai ragina žmones neprokrastinuoti savo sveikatos tikrinimo. Ankstyvos prevencijos dėka galima užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip miokardo infarktas ar insultas, kurios dažniausiai pasireiškia pastebėjus negydytus rizikos veiksnius. Šis požiūris prieštarauja įsitikinimui „kai susirgsiu, tada gydysiuosi“, kuris ne tik vartojamas neefektyviai, bet ir gali sukelti sunkiai išgydomas pasekmes.
Lietuvoje veikiančios prevencinės programos yra skirstomos pagal amžių ir rizikos grupes. Ypatingą dėmesį skiriama 40–60 metų amžiaus žmonėms, kurie dar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Šioje programoje kardiologai atlieka detalų paciento vertinimą, nustatydami individualią riziką susirgti kraujotakos ligomis. Tai leidžia sudaryti tinkamą prevencinį planą ir parinkti tinkamus gydymo bei gyvenimo būdo pokyčius, kad ligos vystymasis būtų pristabdytas arba visiškai užkirstas kelias.
„Tylusis žudikas“ – hipertenzija
Respublikinės Panevėžio ligoninės kardiologas Karolis Bumblauskas atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis pacientų to nežino, bet turi aukštą kraujospūdį arba padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Šie rodikliai dažnai nejuntami ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl patys pacientai jų nepastebi. Hipertenzija yra vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ji ilgainiui pažeidžia svarbius organus – inkstus, akis, kraujagysles, smegenis ir, žinoma, širdį. Negydoma liga gali privesti prie labai rimtų būklių, tokių kaip inkstų nepakankamumas, reikalaujantis dializės ar transplantacijos.
Cholesterolis ir jo poveikis
Padidėjęs cholesterolio kiekis taip pat dažnai lieka nepastebėtas, kol neatsiranda jau sunkios pasekmės – insultas arba miokardo infarktas. Todėl savalaikė sveikatos patikra ir dalyvavimas prevencinėje programoje užtikrina, kad rizikos veiksniai būtų kuo anksčiau identifikuoti ir pradėtas tinkamas gydymas. Moksliniai tyrimai neabejotinai patvirtina, kad kuo anksčiau pradedame kontroliuoti šiuos rodiklius, tuo geresnės yra išgyvenamumo ir sergamumo širdies ligomis prognozės.
Prevencinė programa ir jos nauda
Prevencinė programa yra tęstinė ir individualizuota – ją pratęsiant, pacientui parodoma, kaip dažnai reikės kartoti tyrimus. Jei nustatoma mažos ar vidutinės rizikos grupė, pakartotinius tyrimus reikės atlikti kas ketverius metus. Asmenims, kuriems nustatyta aukšta arba labai aukšta rizika, prevencinė priežiūra vykdoma dažniau – kas dvejus metus ar kasmet. Šis nuolatinis stebėjimas ir profilaktinis gydymas padeda sumažinti rimtų komplikacijų tikimybę ir pagerina gyvenimo kokybę.
Motyvacijos svarba ir genetinis polinkis
Gydytojas K. Bumblauskas pabrėžia, kad dažnai žmonės susirūpina savo sveikata tik po to, kai artimieji patiria širdies ligas. Tačiau dar svarbiau yra pasirūpinti savo sveikata anksčiau ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis kaip nemokamos prevencinės programos. Genetinis polinkis taip pat yra svarbus veiksnys – jei šeimoje jau buvo širdies ligų, būtinai reikia skirti ypatingą dėmesį reguliariai sveikatos patikrai.
Prevencijos programos išplėtimas ir naudą visuomenei
Naujovė pastaruoju metu – moterims prevencinės programos prieinamumo amžiaus mažinimas nuo 50 iki 40 metų, remiantis moksliniais tyrimais, kurie rodo, kad ankstyvesnis prevencijos pradėjimas ženkliai pagerina sveikatos rodiklius ateityje. Šis valstybės dėmesys ir finansavimas kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis yra itin svarbus, nes Lietuvoje šių ligų sergamumas išlieka vienas aukščiausių Europos mastu. Be to, tokios programos skatina ne tik tiesioginę širdies ligų prevenciją, bet ir paskatina žmones labiau rūpintis bendra sveikata.
Gyvenimo būdo svarba
Sveikos gyvensenos principai, tokie kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė bei psichinės ir emocinės sveikatos priežiūra, yra nepakeičiami prevencinės programos komponentai. Bendravimas su gydytoju padeda pacientui geriau suprasti savo ligos riziką ir paskatina atlikti pozityvius pokyčius. Gydytojo ir paciento pokalbiai gali būti labai svarbus postūmis siekiant sveikesnio gyvenimo būdo ir sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
Kitos prevencinės programos Lietuvoje
Be širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, Lietuvoje vykdomos ir kitos svarbios nemokamos profilaktinės programos, skirtos ankstyvai onkologinių ligų diagnostikai. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa moterims nuo 25 iki 59 metų suteikia galimybę reguliariai tikrintis, atliekant citologinius tyrimus ir viruso nustatymą. Krūties vėžio tikrinimas yra prieinamas moterims nuo 50 iki 69 metų kas dvejus metus, o storosios žarnos vėžio profilaktika apima žmones nuo 50 iki 74 metų. Vyrai nuo 50 iki 69 metų gali pasitikrinti dėl prostatos vėžio pagal specialią diagnostikos programą.
Šios programos finansuojamos valstybės lėšomis ir yra administruojamos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl tikrai verta pasinaudoti šia galimybe pasirūpinti savo sveikata, ypač kai kalbama apie ligas, kurios ilgą laiką gali būti besimptomės, tačiau kelti didelę grėsmę gyvybei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.