Kepenys – vienas svarbiausių ir gyvybiškai būtinų mūsų organizmo organų, kuris dažnai vadinamas „tyliuoju organu“. Kitaip nei dauguma kitų kūno dalių, kepenys neturi skausmo receptorių, todėl pirmieji kepenų pažeidimų ženklai dažniausiai pasirodo tik tuomet, kai liga jau būna gerokai pažengusi. Šis organas atlieka daugybę svarbių funkcijų: jis saugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų, skaido toksinus, sintetina baltymus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, reguliuoja energijos apykaitą ir palaiko šiluminį balansą.
Kepenų ligos – tyli ir sparčiai didėjanti problema
Pasaulyje sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis nuolat auga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl kepenų ligų miršta apie 2 milijonus žmonių, o kepenų cirozės paplitimas pasiekia apie 9 proc. visos populiacijos. Lietuvoje situacija nėra geresnė – kepenų ligų atvejų skaičius pastaraisiais metais išaugo kone dvigubai. Šį liūdną augimą lemia daugybė veiksnių, tačiau svarbiausi yra netinkama mityba, pernelyg didelis alkoholio vartojimas, rūkymas bei mažas fizinis aktyvumas. Prasta mityba, kurioje trūksta baltymų, vitaminų ir gausu riebių, cholesteroliu pasipildytų produktų, didina kepenų pažeidimų riziką.
Tylieji simptomai ir ligos požymiai
Kepenyse nėra skausmo receptorių, todėl jos ilgai gali sirgti nepastebėtos. Ankstyvosios ligos stadijos neretai praeina be jokių ryškių simptomų, kas komplikuoja diagnozę ir gydymą. Sergant pažengusiomis kepenų ligomis, pasireiškia bendras silpnumas, nuovargis, pykinimas, nesuprantamas svorio netekimas, skausmas ar diskomfortas viršutiniame dešiniajame pilvo kvadrante. Taip pat gali atsirasti gelta – odos ir akių baltymų pageltimas, pakitusi šlapimo ir išmatų spalva, niežulys, pilvo pūtimas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje bei kojų tinimas.
Kepenų funkcijos ir jų svarba sveikatai
Kepenys yra didžiausia mūsų organizmo liauka, atliekančia daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Viena iš pagrindinių – tulžies gamyba, kuri padeda virškinti riebalus ir įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus.
Be to, tulžis neutralizuoja skrandžio rūgštį ir palaiko žarnyno veiklą, todėl jos sutrikimai dažnai sukelia virškinimo negalavimus, tokius kaip vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar skausmas po šonkauliais. Kai kepenų funkcija sutrinka, žymiai didėja tulžies akmenligės rizika, o net mažesnis alkoholio kiekis gali sukelti stipresnį nuovargį ir intoksikaciją.
Gyvenimo būdo įtaka kepenų sveikatai
Šiuolaikinis gyvenimo būdas reikšmingai veikia kepenų sveikatą. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų vartoja per mažai daržovių ir vaisių, o tris ketvirtadalius vartojantis alkoholis, penktadalis rūkanti gyventojų skatina kepenų ligų vystymąsi. Mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba bei per didelis antsvoris lemia ne tik kepenų suriebėjimą, bet ir rimtas komplikacijas, tokias kaip cirozė ar kepenų vėžys. Reikšmingas yra ir neracionalus vaistų vartojimas – ypač antibiotikų, kurių Lietuvoje kiekis vienas didžiausių Europoje, o tai neigiamai veikia kepenų funkciją bei gali sukelti medikamentų sukeltus kepenų pažeidimus.
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga ir jos rizikos faktoriai
Nevartojantys alkoholio taip pat nėra apsaugoti nuo kepenų ligų. Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) yra viena iš dažniausių šiuolaikinių kepenų patologijų, susijusi su metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, hipertenzija ir nutukimu. Ši liga ilgą laiką gali vystytis be simptomų, todėl dažnai nustatoma per vėlai. Jei NASKL nėra gydoma, ji gali progresuoti į steatohepatitą, cirozę ar net kepenų vėžį, o kai kuriais atvejais išsigelbėjimas būna tik kepenų transplantacija.
Kepenų atsistatymas ir prevencija
Kepenys yra unikalus organas, turintis savybę atsistatyti net po didelių pažeidimų. Laiku pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, užkertant kelią riebalų kaupimuisi ir sumažinant toksinų poveikį, kepenų funkcija gali būti atstatyta. Rekomenduojama mažinti riebaus maisto, alkoholio ir rafinuotų angliavandenių vartojimą, riboti transriebalus ir papildyti racioną viso grūdo produktais, daržovėmis bei skaidulomis. Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik gerina bendrą sveikatą, bet ir padeda kepenims efektyviau panaudoti riebalus energijai. Be to, gydytoja Vitalija Ligeikaitė akcentuoja natūralių augalinių preparatų, tokių kaip silimarinas iš tikrojo margainio sėklų, svarbą, nes jie apsaugo kepenų ląsteles, veikia kaip antioksidantai, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir skatina kepenų atsinaujinimą.
Vaistų poveikis kepenims
Svarbią įtaką kepenų sveikatai daro vaistų, ypač antibiotikų, vartojimas. Neracionalus ir nepagrįstas medikamentų vartojimas gali sunaikinti kepenų ląsteles ir sukelti negrįžtamą pažeidimą. Statistikos duomenys rodo, kad net 45 proc. vaistų sukeltų kepenų pažeidimų susiję su antibiotikais. Be antibiotikų, kepenų funkcija gali būti sutrikdyta ir vartojant priešgrybelinius, priešuždegiminius, nuo tuberkuliozės ar alergijų skirtus preparatus, vaistus nuo kraujospūdžio, psichikos sutrikimų gydymui, taip pat anabolinius steroidus, hormoninę kontracepciją bei statinus. Todėl itin svarbu naudoti medikamentus atsakingai, laikytis gydytojų rekomendacijų ir vengti savarankiško gydymosi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.