Dehidratacija – dažnai nuvertinama būklė, kuri ypač aktuali karštuoju metų laiku, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Paprastas odos turgoro testas leidžia greitai įvertinti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių. Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė sako, kad įprastai žmogui reikėtų išgerti vandens 1 kilogramui – apie 30 ml. „Visgi, kai taip karšta, žmogus daugiau prakaituoja, tai nereikėtų bijoti išgerti daug daugiau, – sako visuomenės sveikatos specialistė.
Kuo naudingas 3 sekundžių odos turgoro testas
Odos turgoras parodo odos elastingumą ir padeda nustatyti, ar organizmas nedehidratuoja. Testas atliekamas greitai: suimkite odą ant plaštakos išorinės pusės, apatinės pilvo dalies arba krūtinės odos žemiau raktikaulio, kelias sekundes palaikykite ir paleiskite. Jei oda greitai sugrįžta į pradinę padėtį, turgoras normalus. Lėtas sugrįžimas rodo skysčių trūkumą – nuo silpnos dehidratacijos iki rimtesnių stadijų.
Kas sukelia prastą odos elastingumą?
Pagrindinės priežastys yra sumažėjęs skysčių vartojimas, intensyvus prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas ir karščio sukeltas šilumos smūgis. Taip pat odos elastingumą gali paveikti tam tikros ligos, pavyzdžiui diabetas, didelis svorio netekimas ar jungiamojo audinio sutrikimai, tačiau pastarieji nėra tiesiogiai susiję su skysčių vartojimu.
Kaip įvertinti rimtumą ir ką daryti namuose
Silpna dehidratacija – kai prarandama apie 5 % kūno svorio; vidutinė – apie 10 %; stipri – 15 % ir daugiau. Namų sąlygomis, pastebėjus lėtą odos sugrįžimą, verta padidinti vandens suvartojimą ir stebėti kitus požymius: sausus lūpas, sumažėjusį šlapinimąsi, sausas akis, galvos skausmą ar nuovargį. Kūdikiams ir mažiems vaikams dehidratacija gali vystytis itin greitai, ypač jei yra vėmimas ar viduriavimas, todėl juos reikia stebėti ypatingai atidžiai.
Kada kreiptis į gydytoją
Reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą, jei prastą odos elastingumą lydi nuolatinis vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra arba jei oda suimta atrodo kaip „palapinė“ (ilgai išsilaikantis pakilimas).
Gydytojas įvertins simptomus, paklaus apie trukmę ir intensyvumą, gali skirti kraujo ir šlapimo tyrimus. Esant rimtam skysčių netekimui, gali prireikti į veną leidžiamos rehidracinės terapijos.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Patartina palaikyti nuolatinį vandens vartojimą per dieną, ypač karštyje ar fizinio krūvio metu. Vandens kiekį galima apskaičiuoti orientuojantis į apie 30 ml vienam kūno kilogramui per parą, bet intensyvėjant prakaitavimui šį kiekį reikėtų didinti. Vaikams duokite mažesniais kiekiais dažniau; pagyvenusiems žmonėms priminkite gerti, nes senstant troškulio pojūtis silpsta. Jei kyla abejonių dėl būklės, visada saugiau pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.