Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra plačiai paplitęs rizikos veiksnys, tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį, dauguma atvejų didesnį cholesterolį lemia įgyti veiksniai – sėslus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, nutukimas, rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas. Kaip pažymi vaistininkas Andrius Rodovičius: „Jeigu tėvai ar seneliai ankstyvame amžiuje sirgo hipercholesterolemija, yra didelė rizika, kad jų atžaloms taip pat teks susidurti su padidėjusiu cholesteroliu dėl turimo genetinio polinkio. Tiesa, dažniausiai padidėjęs cholesterolis yra siejamas ne su įgimtais, o įgytais rizikos veiksniais – pasyviu gyvenimo būdu, nutukimu, nesubalansuota mityba, per dideliu riebalų turinčių produktų vartojimu, per mažu daržovių įtraukimu į racioną, žalingais įpročiais, tokiais kaip rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas. Tai reiškia, kad šiuos veiksnius, priešingai nei įgytus, galima kontroliuoti ir ne visada tam reikia medikamentų“.
Kas yra „geras“ ir „blogas“ cholesterolis?
Cholesterolis – organizmui būtinas riebalas, dalyvaujantis vitamino D, tulžies rūgščių ir hormonų sintezėje, tačiau jis skirstomas į skirtingas formas pagal funkciją. „Bloguoju” cholesteroliu yra vadinami mažo tankio lipoproteinai (MTL), linkę kauptis ant kraujagyslių sienelių; jo kiekis turi būti mažesnis nei 3 mmol/l. „Gerojo” cholesteroliu vadinami didelio tankio lipoproteinai (DTL), kurie padeda šalinti MTL iš kraujagyslių ir transportuoti jį į kepenis; DTL kiekis turėtų būti aukštesnis už 1 mmol/l.
Bendras cholesterolio kiekis vertinamas taip: normalus – <5 mmol/l, šiek tiek padidėjęs – 5–6,5 mmol/l, vidutiniškai padidėjęs – 6,5–7,8 mmol/l, aukštas – >7,8 mmol/l. Nuolatinis padidėjimas skatina aterosklerozės ir uždegiminių procesų vystymąsi, todėl prevencinės priemonės yra svarbios.
Penki veiksmingi būdai mažinti cholesterolį be vaistų
1. Vadovaukitės sveikos mitybos principais. Valgykite daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir riebių žuvų (lašiša, silkė, skumbrė). Rinkitės liesą mėsą (vištiena be odos, liesa jautiena), mažinkite perdirbtų, keptų ir greito maisto porcijas.
Kepimą keiskite garinimu, troškinimu ar kepimu orkaitėje be daug riebalų.
2. Apsvarstykite papildus, kurie gali padėti pasiekti rekomenduojamas maistines vertes. „Žuvų taukuose yra gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios skatina „gerojo” cholesterolio gamybą. Monakolino K preparatai, pagaminti iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, padeda išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Kofermentas Q10 būtinas ląstelių funkcionalumui ir jų regeneracijai palaikyti, nes šio riebaluose tirpaus junginio, esančio mūsų ląstelėse, ima mažėti nuo 25-erių metų, o sulaukus 50-ties, jo kiekis sumažėja 50 proc.”, – nurodo vaistininkas. Augaliniai steroliai, sojos ekstraktai, Q10 ir omega-3 gali būti naudingos daliai žmonių, tačiau verta pasikonsultuoti su specialistu prieš pradedant vartoti.
3. Didinkite fizinį aktyvumą. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo judesio kasdien (greitas ėjimas, dviračio mynimas, plaukimas, bėgimas) gerina lipoproteinų santykį, mažina svorį ir gerina širdies sveikatą. Intensyvesnės treniruotės kelis kartus per savaitę padidina naudą.
4. Atsikratykite žalingų įpročių: negerkite dažnai ir mesti rūkyti. Šie veiksniai žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir neutralizuoja kitų priemonių poveikį.
5. Reguliuokite svorį ir cukraus vartojimą. Apribokite pridėtinį cukrų ir pernelyg dideles porcijas – antsvoris skatina MTL gamybą ir mažina DTL, todėl kūno svorio mažinimas dažnai pagerina cholesterolio profilį.
Kada prireikia vaistų?
Gyvenimo būdo korekcijos poveikis priklauso nuo rizikos laipsnio. Prienų „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vytautė Gorodeckienė pabrėžia, kad asmenims su genetiniu polinkiu gyvenimo būdo priemonės gali būti nepakankamos. Gydytoja teigia: „Šalutinis vaistų poveikis yra retas. Labai retais atvejais pacientams gali pasireikšti stiprus raumenų skausmas, sukeltas raumenų susiskaidymo. Jeigu vartodami statinus jaučiate kokį nors šalutinį poveikį, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju: esant poreikiui, jums bus pakoreguota vaistų dozė.”
Apibendrinant: daugeliu atvejų cholesterolį galima reikšmingai reguliuoti koreguojant mitybą, judėjimą ir pasirinkus tinkamus maisto papildus. Vis dėlto esant labai aukštam rizikos lygiui arba genetinei hipercholesterolemijai, reikalingas gydytojo nustatytas medikamentinis gydymas ir nuolatinė kontrolė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.