Cukrinis diabetas yra viena iš sparčiausiai pasaulyje plintančių lėtinių ligų, kuri kasmet paveikia milijonus žmonių. Dažnai girdime apie pagrindinius rizikos veiksnius, tokius kaip nesveika mityba, per mažas fizinis aktyvumas ar antsvoris, tačiau yra ir daug mažiau žinomų, netikėtų veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios ligos išsivystymo. Šiame straipsnyje aptarsime šešis netikėtus rizikos veiksnius, apie kuriuos galbūt niekada negirdėjote, tačiau kurie nėra menkaverčiai – žinios apie juos gali padėti tiksliau rūpintis savo sveikata ir efektyviau užkirsti kelią cukrinio diabeto vystymuisi.
1. Vengimas vartoti glitimą be medicininių priežasčių
Pastaruoju metu išpopuliarėjo glitimo neturinčių produktų mada, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad vengti kviečių, rugių ar miežių produktų be rimtų medicininių indikacijų nėra pagrindo. Amerikos širdies asociacijos atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo per 200 tūkst. suaugusiųjų, atskleidė, kad tie, kurie reguliariai vartoja glitimą turinčius produktus, serga cukriniu diabetu 13 proc. rečiau. Glitimas dažnai randamas daug skaidulų turinčiuose grūduose, o tokia mityba padeda gerinti organizmo jautrumą insulinui, mažina uždegiminius procesus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl visiškai atsisakyti glitimo be medicininių būtinybių nerekomenduojama.
2. Socialinė izoliacija ir jos poveikis
Žmonių tarpusavio ryšiai daro didelę įtaką ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Moksliniai duomenys patvirtina, kad socialinė izoliacija gali būti reikšmingas 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Tyrimai rodo, kad žmonės, nesinaudojantys socialinėmis veiklomis ar dažnai būnantys vieni, turi žymiai didesnę diabeto tikimybę. Be to, moterys, amžiaus grupėje nuo 40 iki 75 metų, kurios nėra socialiai aktyvios, rizikuoja susirgti diabetu net daugiau nei dvigubai dažniau nei jų aktyvūs bendraamžiai. Tad rūpinimasis socialiniais ryšiais, dažnas bendravimas ir dalyvavimas visuomeninėje veikloje yra labai svarbūs diabeto prevencijai.
3. Kavos atsisakymas – rizikos veiksnys?
Toks klaidingas suvokimas egzistuoja tarp kai kurių žmonių, kurie mano, jog kava nėra naudinga sveikatai. Tačiau pagal Harvardo universiteto atliktą tyrimą reguliariai vartojama kava su kofeinu gali ženkliai sumažinti cukrinio diabeto riziką. Žmonės, kurie per ketverius metus sumažino kavos suvartojimą bent vienu puodeliu per dieną, buvo 17 proc. labiau linkę susirgti diabetu, o tie, kurie padidino kavos kiekį vienu puodeliu, šią riziką sumažino iki 11 proc. Svarbu pažymėti, kad kavos gėrimas turi būti sveikas – be cukraus ar saldiklių, o jei juodos kavos skonis nepatinka, galima naudoti natūralių saldiklių, tokių kaip stevija.
4. Burnos skalavimo skysčio naudojimas ir jo rizika
Nors burnos higiena yra svarbi bendrajai sveikatai, pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidžia, kad pernelyg dažnas burnos skalavimo skysčio naudojimas gali padidinti cukrinio diabeto riziką. Alabamos universiteto mokslininkai nustatė, kad asmenys, kurie skalaujasi burną du kartus per dieną, rizikuoja susirgti 2 tipo diabetu 55 proc. dažniau nei tie, kurie tokiais skysčiais nesinaudoja. Burnos skalavimo priemonės naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas, kurios dalyvauja cukraus kiekio kraujyje reguliavime. Todėl prieš įtraukiant šią praktiką į kasdienę rutiną rekomenduojama pasitarti su odontologu.
5. Per didelis druskos vartojimas
Padidėjęs druskos suvartojimas yra žinomas kaip vienas iš hipertenzijos ir antsvorio rizikos veiksnių, o abi šios būklės dažnai lydi cukrinį diabetą. Švedijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog kiekvienas papildomas 1000 mg natrio per dieną ryškiai padidina insulino atsparumą ir net 43 proc. padidina diabeto riziką. Specialistai rekomenduoja natrio suvartojimą riboti iki 2300 mg per dieną, o Amerikos širdies asociacija pataria siekti net dar mažesnio lygio, apie 1500 mg, siekiant užtikrinti geresnę sveikatą ir mažesnę ligų riziką.
6. Statinų vartojimas ir diabetas
Statinai – vaistai, vartojami cholesterolio kiekiui mažinti, kurie gali būti būtini širdies ligų prevencijai. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad šių vaistų vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia cukrinio diabeto rizika. 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad statinai gali padidinti šios ligos tikimybę net 36 proc. Daugeliu atvejų gydytojai rekomenduoja laikytis sveiko gyvenimo būdo, tinkamai maitintis, reguliariai mankštintis bei atsisakyti žalingų įpročių kaip pirmąsias priemones diabeto rizikai mažinti – tokiu atveju vaistų vartojimas gali būti sumažintas arba atidėtas.
Suprasti šiuos netikėtus rizikos veiksnius ir atitinkamai koreguoti gyvenimo būdą – raktas į diabeto prevenciją. Sveika mityba, socialinis aktyvumas, saikingas kavos vartojimas ir atsargumas su burnos higienos priemonėmis, druskos suvartojimu bei vaistų vartojimu gali žymiai prisidėti prie sveikesnio gyvenimo ir mažesnės cukrinio diabeto rizikos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.