Kratos pas Seimo narius: S. Skvernelis ir K. Starkevičius STT akiratyje
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų kratos, pirmadienį atliktos Seimo narių Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus darbo kabinetuose bei namuose, sudrebino politinę padangę. Abu politikai tapo specialiaisiais liudytojais vykstančiame tyrime, keliant klausimus, ko tikėtis toliau.
Korupcijos tinklas Valstybinėje augalininkystės tarnyboje
STT įtarė, jog Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) imami kyšiai iš augalus bei augalinius produktus gabenančių įmonių. Pavyzdžiui, įmonei gabenant tulpes iš Olandijos, norint jas įvežti į Lietuvą, būtina gauti iš VAT fitosanitarinį sertifikatą, įrodantį, jog olandiška tulpė fiziškai sveika ir neapkrės lietuviškų augalų. Už tokius sertifikatus buvo duodami ir imami kyšiai. Iš viso kyšių suma siekia 1,5 mln. eurų.
Politikų sąsajos ir „politinio palankumo“ versija
Kyla klausimas, kas sieja S. Skvernelį ir K. Starkevičių su įtarimais dėl augalų importo? Korupcija įtariamas VAT vadovas, teisininkas Jurijus Kornijenka į šias pareigas buvo paskirtas tuometinio žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus. O korupcija įtariama VAT patarėja Agnė Silickienė anksčiau buvo S. Skvernelio bendrapartietė, patarėja Seime ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ netgi buvo pasiūlyta į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Todėl, anot Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Artūro Urbelio, „viena iš versijų tai, kad už sisteminės korupcijos mechanizmo veikimą galėjo būti POLITINIS PALANKUMAS“. Tai reiškia, kad bus tikrinama, ar S. Skvernelis su K. Starkevičiumi buvo to kyšininkavimo mechanizmo „stogai“. Galbūt vienas aprūpino tą mechanizmą savo kadru Jurijumi, o kitas – Agne?
„Labai pavėluotos“ kratos: formalumas ar realus tyrimas?
Versija apie K. Starkevičiaus ar S. Skvernelio „stogavimą“ atrodo gana abejotina. Žinant A. Silickienės ir J.
Kornijenkos darbines biografijas, jų „stogais“ lygiai taip pat galėjo būti ir visas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Seimo kanceliarija, Vilniaus apygardos teismas bei ŽŪM, kur J. Kornijenka anksčiau buvo atsakingas už korupcijos prevenciją.
Tačiau teisėsauga privalo tikrinti visas versijas, todėl STT tikrina ir šitą, nors ir akivaizdžiai neskubėdama. Kratos dėl korupcijos VAT pradėtos pernai gruodžio 13-ąją, sulaikyta 14 įtariamųjų, iš jų 6 – suimti. Tuomet aprašyti rasti lobiai – auksas, pinigai, kokainas, kontrabandinės cigaretės, dvi granatos, alkoholio litrai. Ir tik šių metų vasario 9-ąją kratos atliktos pas K. Starkevičių ir S. Skvernelį. Toks „operatyvumas“ leidžia manyti, jog STT pati netiki, kad politikų kompiuteriuose bus rasta ką nors apie kyšį ar olandišką tulpę. Tai greičiau ikiteisminio tyrimo procesui privalomas formalumas. Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė neabejojantis, jog kratos atliktos ne be pagrindo. Ir jis teisus. Pagrindas – privalomas procesinis veiksmas.
Didžiulis politinis smūgis ir visuomenės reakcijos
K. Starkevičiui ir S. Skverneliui, nepaisant visko, tai yra didelis politinis smūgis. Ypač pastarajam, nes politiniai oponentai nesnaudžia, o S. Skvernelio „demokratai“, nors ir tvirtina, jog visiškai pasitiki savo lyderiu, gali pradėti byrėti. Tuo tarpu konservatorių vadas Laurynas Kasčiūnas jau siūlo S. Skverneliui stabdyti narystę partijoje. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau aimanuoja, kad visas Seimas patyrė reputacinę žalą.
Istorija rodo, kad Seimas jau ne kartą susidūrė su reputacijos iššūkiais: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis buvo minimas dėl „Šūdmaišio“, Gintautas Paluckas – dėl žiurknuodžių. Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas buvo nufotografuotas šalia „Šviniaus“, vėliau Seimo pirmininku tapęs Arūnas Valinskas – šalia „Mongolo“. Ne vienas Seimo narys buvo užfiksuotas šalia butelio, aplamdyto automobilio ar partrenkto žmogaus. S. Skvernelis šiuo atveju – tik šalia blaivios, nepartrenktos A. Silickienės. Kaip rodo pasaulinė politinė praktika, svarbu ne tai, kas tu iš tikrųjų esi, o prie ko esi asocijuojamas. Oponentus domina ne esmė, bet dekoracija.
Politikų gynyba ir S. Skvernelio ramybė
Sprendžiant iš Lietuvoje įprasto ikiteisminių bei teisminių tyrimų greičio, įtariamieji, kaltinamieji bei specialieji liudininkai kybo tarp žemės ir dangaus 4–5 metus ir net ilgiau. Žiniasklaida dar kurį laiką fiksuos, kas šioje byloje ateina į STT apklausas, o paskui nusibos. Visuomenei iš tiesų rūpi tik skandalų pradžia, kuri sukelia šoką ir atitinkamus draugų-nedraugų pasamprotavimus.
K. Starkevičius ginasi tylėdamas, o S. Skvernelis šypsodamasis. Jis viešai pareiškė: „Aš esu ramus. Nieko nusikalstamo nesu padaręs. Tarnybos atlieka savo veiksmus. Tikrai nepradėkime kalbėti, kad čia politinis susidorojimas kažkoks yra. (Pareigūnai) dirba savo darbą ir tą darbą aš gerbiu, o teisinėje valstybėje teks gintis teisinėmis priemonėmis.“
S. Skvernelis savo žodžius apgalvoja. Jis netaikė politikams įprastos klišės, jog tai politinis užsakymas ar susidorojimas. Jis atsiliepė apie pareigūnus pagarbiai ir su išankstiniu pasitikėjimu, leisdamas suprasti, kad gyvename teisinėje valstybėje. Tad visi akcentai – pagarba pareigūnų darbui ir pasitikėjimas valstybės teise – sudėlioti be priekaištų, kaip ir tinka buvusiam policijos generaliniam komisarui, vidaus reikalų ministrui, premjerui ir Seimo pirmininkui.
Tačiau nereikėtų apsigauti: S. Skvernelis nėra visiškai ramus. Joks žmogus nebūna ramus, kai kažkuo įtariamas ir kratomas. Jis visada bijo, kad jam specialiai gali ką nors pakišti, kad sukompromituotų, kaip tai nutikdavo per pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį – kokį nors nelegalų ginklą, šovinį, dokumentą. Kita vertus, gal dabar mūsų teisėsauga jau taip nesavivaliauja ir taikomi kitokie standartai?
Sveikauk.lt portalo redaktorė.