Birželio pradžioje minima Pasaulinė širdies ritmo savaitė — gera proga atkreipti dėmesį į dažnai patiriamus, bet ne visada suprantamus pojūčius, kuriuos žmonės apibūdina kaip „peršoka”, „sustoja” ar „plazdėjimai“. Kardiologai pabrėžia, kad nors daugeliu atvejų tokie permušimai yra gerybiniai, jie gali būti ir rimto ritmo sutrikimo ženklas, ypač jeigu juos lydi alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas.
Ką iš tiesų reiškia „permušimai“?
Pacientų jaučiamas „peršokimas“ dažniausiai atitinka prieširdžių ar skilvelių ekstrasistoles — priešlaikinius elektrinius impulsus, kurie sukelia neįprastą širdies susitraukimą. Po tokio priešlaikinio impulso gali atsirasti trumpesnė pauzė ar kompensacinis stipresnis susitraukimas, kurį žmogus ir jaučia kaip staigų dūžį. Pvz., sportininkams ramybės pulsas gali būti 40–50 dūžių per minutę ir tai laikoma normaliu, tuo tarpu tas pats dažnis kitam žmogui gali reikšti ritmo sutrikimą.
Fiziniai ir aplinkos veiksniai
Širdies ritmą veikia autonominė nervų sistema, hormonai, dehidratacija ir elektrolitų pusiausvyra. Miego trūkumas, stresas, didelis kofeino suvartojimas, alkoholis, energiniai gėrimai ar persirgtos infekcijos gali padidinti ekstrasistolių dažnį. Taip pat intensyvus fizinis krūvis, ypač atliekamas pervargus ar po ligos, gali išprovokuoti neįprastus pojūčius. Daugeliu atvejų simptomai praeina stabilizavus miegą, hidrataciją ir sumažinus stimuliantus.
Pulsas: kaip ir kada tikrinti
Pulsą geriausia tikrinti ramybės būsenoje, ryte. Dviem pirštais priglauskite riešą ir skaičiuokite dūžius 30 sekundžių, gautą skaičių padauginę iš dviejų. Jei ritmas nelygus, skaičiuokite visą minutę. Vertinama ne tik dažnis, bet ir dūžių reguliarumas bei jų stiprumas. Jeigu rieše pulsas sunkiai jaučiamas, galima apčiuopti miego arteriją kakle, tačiau spausti reikia atsargiai ir tik vienoje pusėje.
Išmaniųjų prietaisų vaidmuo
Dėvimieji įrenginiai gali padėti fiksuoti pulso svyravimus ir kartais net įrašyti elektrokardiogramą, tačiau jų duomenys nėra galutinė diagnozė.
Jie praverčia kaip pagalbinė informacija, ypač kai žmogus gali pateikti gydytojui ritmą registruojantį įrašą. Tačiau nuolatinis stebėjimas gali sustiprinti nerimą ir paskatinti besaikį susirūpinimą dėl trumpalaikių, nekenksmingų svyravimų.
Raudonieji signalai — kada kreiptis skubiai
Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei ritmo pokyčius lydi alpimas ar sąmonės netekimas, stiprus galvos svaigimas, dusulys ramybės būsenoje, krūtinės skausmas, gausus silpnumas arba labai dažnas ar neįprastai lėtas pulsas. Tokie simptomai gali reikšti, kad aritmija daro įtaką smegenų ar širdies kraujotakai ir reikalinga skubi medicininė pagalba.
Jeigu pajutote neįprastą širdies plakimą, pirmiausia užsirašykite simptomų aplinkybes — kada, kiek truko, kokia buvo veikla ar ką vartojote. Pasimatuokite pulsą ir, jei įmanoma, užfiksuokite ritmą išmaniuoju įrenginiu arba reikalaukite 12 derivacijų elektrokardiogramos. Ankstyvas ištyrimas padeda nustatyti priežastį, sumažina nerimą ir užkerta kelią galimoms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.