Iš mokslinės konferencijos JAV neseniai grįžęs specialistas T. Vaičiūnas atskleidžia naujausius atradimus apie žarnyno mikrobiotos svarbą ir jos netikėtą ryšį su onkologinėmis ligomis. Pasirodo, atsakymas į klausimą, kas gali stabdyti vėžio ląsteles, nustebino net ir daug patyrusius ekspertus.
Netikėtas ryšys: žarnyno mikrobiota ir vėžio ląstelės
„Man buvo atradimas, kad onkologinės ligos ląstelė turi savo mikrobiotą. Dar įdomiau – mažinant onkologinės ląstelės mikrobiotos tankį, priverčiame ją sustoti“, – pasakojo T. Vaičiūnas ir pridūrė, kad atsargiai kalbama net apie vėžio ląstelės žūtį.
Kyla natūralus klausimas: ką daryti, kad žmogaus organizmui priešiškos onkologinės ląstelės mikrobiota sumažėtų? Pasak T. Vaičiūno, atsakymas „nustebino net visko mačiusius“.
„Pasirodo, jeigu mes puoselėjame teigiamą savo žarnyno mikrobiotą, onkologinių ląstelių mikrobiota mažėja“, – sakė T. Vaičiūnas. Jis paaiškino, kad perteklinis perdirbtos arba raudonos mėsos ir pieno produktų vartojimas yra susijęs su žalingų maisto skilimo produktų atsiradimu virškinamajame trakte.
„Dar daugiau – pradėta žiūrėti, ką eliminavome iš savo mitybos, kas turėtų labai gerą teigiamą efektą. Nepatikėsite, tai yra vaisiai, daržovės, ląsteliena, skaidulos ir panašiai“, – aiškino T. Vaičiūnas.
Ląsteliena – raktas į gerą savijautą
„Ląsteliena yra visapusis gyvybės šaltinis mūsų organizmo mikrobiomai“, – pridūrė pašnekovas.
T. Vaičiūnas taip pat pasakojo, kad daugiau nei 90 proc. laimės hormono – serotonino – pasigamina žarnyne. „Kuo turime sveikesnę prebiotinę kultūrą, tuo daugiau serotonino yra pagaminama. Prebiotinės kultūros iš esmės minta tik ląsteliena. Ypatingas dėmesys – vitaminui B1“, – sakė T. Vaičiūnas.
Jis tęsė, kad didesnis serotonino kiekis organizme reiškia ir gausesnę melatonino gamybą.
Šis hormonas ypač svarbus miego kokybei.
Kas yra gyvensenos medicina?
Gyvensenos medicina – tai mokslu pagrįsta praktika, kurioje mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, socialinė parama ir aplinkos kontrolė naudojami siekiant išvengti ir gydyti lėtines ligas, veikiant jų priežastis.
T. Vaičiūnas pabrėžė, kad gyvensenos medicinos metodai ypatingi tuo, jog neturi jokio šalutinio poveikio. Tai atriša rankas ir leidžia eksperimentuoti.
„Kai mes kalbame apie nefarmakologines intervencijas, nekalbame apie alternatyviosios medicinos rūšis. Omenyje turime mokslu grįstas praktikas. Antra, labai svarbu, kad modernioji medicina, gink Dieve, nėra priešas gyvensenos medicinai. Mes puikiai suprantame, kad modernioji medicina gelbsti gyvybes. Net ir prie lėtinių sutrikimų“, – dėstė T. Vaičiūnas.
Jis patikslino, kad „modernia medicina“ vadina gydymą vaistais, chirurgines intervencijas.
„Tikriausiai sutiksite, kad daugeliu atvejų mes vaistinių preparatų pagalba tik valdome ligos eigą, mažiname simptomus, bet priežasties nepanaikiname. Gyvensenos medicina bando apeliuoti į tuos rizikos veiksnius ar priežastį, dėl kurios vystėsi liga, ir siekia juos eliminuoti“, – aiškino T. Vaičiūnas.
Gyvensenos medicinos gimtinė – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Ten susibūrusi asociacija išaugo į klinikinių tyrimų centrą ir mokslinės informacijos sklaidos šaltinį. T. Vaičiūnas net juokauja, kad Gyvensenos medicinos asociacija iš dalies tampa alternatyva Pasaulio sveikatos organizacijai.
Asmeninė patirtis: Krono liga ir mitybos pokyčiai
Radijo laidoje T. Vaičiūnas dalijosi ir asmenine patirtimi. Vyras buvo pasinėręs į akademinį darbą, tačiau jam diagnozuota Krono liga.
„Tai yra imuninė žarnyno liga, kai organizmas paciento žarnyną atpažįsta kaip svetimą ir jį nuolat atakuoja. Tai pasireiškia stipriais spazminiais skausmais, didele netolerancija maistui“, – pasakojo T. Vaičiūnas. Liga, kuri neturi specifinio gydymo, vyrui tapo stimulu studijuoti mediciną.
Vienas garsus profesorius jam pasiūlė atsisakyti pieno ir jo produktų. Pašnekovas pripažino į patarimą tuomet sureagavęs skeptiškai. Tačiau atsigulęs į ligoninę T. Vaičiūnas nusprendė nuoširdžiai išbandyti garbaus kolegos pasiūlymą.
Jis pasakojo, kad šeimai šį sprendimą priimti buvo sunku: „Įsivaizduokite, mes lietuviškoje kultūroje augame ant pieno, bulvių ir mėsytės.“
Visgi, pastangas atpirko rezultatas. Po pirmų savaičių T. Vaičiūnui akivaizdžiai pagerėjo, skausmai palengvėjo, susitvarkė miegas ir žarnyno veikla.
Mitybos rekomendacijos: augalinė dieta ir Viduržemio jūros regiono virtuvė
Ši asmeninė patirtis vyrą paskatino domėtis giliau. Sutapimas: 2014 m. į Lietuvą atvyko garsus, su gyvensenos medicina siejamas profesorius Caldwellas Esselstynas. Jis pasisakė, kad polinkį į padidėjusį cholesterolį turintys žmonės turėtų keisti mitybą – jo klinikoje pacientai visiškai atsisako gyvulinės kilmės riebalų ir baltymų.
T. Vaičiūnas paaiškino, kad taip norima parodyti maksimaliai geriausią rezultatą per trumpą laiką. Pacientams suteikiama žinių, kaip pasigaminti sveikatai palankesnius patiekalus, pritaikomas fizinis aktyvumas, didelis dėmesys skiriamas psichoemociniam gerbūviui.
Kasdienybėje žmonėms patariama rinktis Viduržemio jūros regiono mitybą, kurioje dominuoja augalinės kilmės produktai, o žuvis ir mėsą sudaro tik nedidelę raciono dalį.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.