Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir naftos rinkų svyravimai
Karas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi be jokių deeskalacijos ženklų, o strategiškai svarbus Hormūzo sąsiauris iš esmės išlieka uždarytas. Ši situacija iškart paveikė naftos rinkas – „Brent“ naftos kaina pirmadienį šoktelėjo iki 106 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau šiek tiek atsitraukė ir nusileido žemiau 104 JAV dolerių. Savaitgalį įvykę įvykiai, tokie kaip JAV smūgiai Irano Kharg salos kariniams objektams, per kurią vyksta didžioji dalis Irano naftos eksporto, ir grasinimai taikytis į energetikos infrastruktūrą sąsiaurio uždarymo atveju, sukėlė investuotojų reakciją. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad buvęs prezidentas Trumpas svarsto galimybę užimti salą, siekiant sustiprinti derybinę poziciją prieš Iraną. Kita vertus, Iranas pareiškė, kad atidarys Hormūzo sąsiaurį daliai šalių, ir jau gauta pranešimų apie kelis dujas gabenančius laivus, sėkmingai pasiekusius Indiją. Nepaisant to, Trumpo raginimas kitoms šalims imtis veiksmų užtikrinti laivybą sąsiauriu kol kas nesulaukė didelio atsako, rodo pirminė šalių reakcija.
Centrinių bankų sprendimai ir infliacijos grėsmės
Ši savaitė finansų pasaulyje žymima kaip centrinių bankų sprendimų metas. Trečiadienį sprendimus paskelbs JAV federalinis rezervas (FED) ir Kanados bankas, o ketvirtadienį – Europos Centrinis Bankas (ECB), Anglijos, Švedijos ir Japonijos centriniai bankai. Didėjantis energijos kainų šokas stiprina infliacijos rizikas ir koreguoja rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų raidos, numatant aukštesnes palūkanų normas ateityje. Tačiau šią savaitę tikimasi, kad reikšmingų palūkanų normų pokyčių nebus, laukiant aiškesnio vaizdo dėl Artimųjų Rytų konflikto trukmės, kuri laikoma pagrindiniu veiksniu, lemiančiu energetikos kainų šoko mastą ir trukmę. Rinkos itin atidžiai stebės atnaujintas FED ir ECB makroekonomines prognozes, kurios pateiks svarbių įžvalgų apie tai, kaip centriniai bankai vertina karo poveikį infliacijos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo raidai.
JAV akcijų biržų kritimas: technologijų gigantų nuostoliai ir „Meta“ atleidimai
Penktadienį JAV akcijų biržos toliau smuko. NASDAQ indeksas sumažėjo 0,93 proc., o S&P 500 – 0,61 proc. Nuo savo aukščiausių taškų šie indeksai atitinkamai yra nutolę apie 8 ir 5 procentus. Labiausiai krito informacinių technologijų (-1,3 proc.), žaliavų (-1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1 proc.) sektoriai. Priešingai, „gynybiniai“ sektoriai, laikomi atsparesniais ekonomikos ciklų svyravimams, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų (+0,9 proc.) ir būtinųjų vartojimo prekių (+0,5 proc.) sektoriai, fiksavo augimą. Ypač didelis smukimas penktadienį pasižymėjo tarp didžiųjų technologijų korporacijų – „Nuostabųjį septynetą“ atspindintis indeksas prarado 1,6 proc. vertės. Prasčiausią rezultatą užfiksavo „Meta“ (buvęs „Facebook“), kurios akcijos krito beveik 4 procentais. Žiniasklaida praneša, kad įmonė planuoja atleisti apie 20 proc. savo darbuotojų – tai sudaro maždaug 15,8 tūkst. pozicijų. Šis žingsnis siejamas su siekiu atsverti milijardinių investicijų į dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūrą finansinį poveikį.
Europos rinkų nuosmukis ir pramonės rodikliai
Didžioji dalis Europos akcijų biržų penktadienį taip pat fiksavo nuostolius. Be geopolitinės įtampos ir infliacijos rizikų, investuotojų pasitikėjimą mažino ir prasti pramonės sektoriaus rodikliai. Paaiškėjo, kad gamybos apimtys euro zonoje sausio mėnesį sumažėjo 1,5 proc., palyginti su gruodžiu, nors buvo tikėtasi 0,6 proc. augimo. STOXX 600 indeksas prarado 0,5 proc. vertės, daugiausia dėl smukusių pramonės (-1,8 proc.), žaliavų (-1,8 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,4 proc.) sektorių. Vokietijos DAX traukėsi 0,6 proc., Prancūzijos CAC – 0,91 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,31 procento.
Baltijos biržos išskirtinumas augimo kontekste
Baltijos birža penktadienį išsiskyrė europiniame kontekste, pakilusi 1,54 procento. Indeksą labiausiai paveikė 11 proc. šoktelėjusi „Artea“ banko akcijų kaina, po to, kai pasirodė pranešimai, jog „Tesonet Global“ siekia padidinti valdomą banko akcijų paketą iki 31,68 procento.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.