Seimo konservatoriai siūlo sustabdyti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą. Be to, ketinama panaikinti išduotus leidimus laikinai gyventi tiems Baltarusijos piliečiams, kurie per ketvirtį daugiau nei kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.
Šį siūlymą, siekiant suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, palaiko parlamentarai Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius ir Valdas Rakutis. Jų siūlymas registruotas prie šiuo metu Seime svarstomų Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengtų Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisų, kuriomis dar metams siūloma pratęsti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Degalų importo ribojimai ir nacionalinio saugumo argumentai
URM projekte taip pat numatoma uždrausti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus sunkvežimių kuro bakuose, jei juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Ministerijos vertinimu, tai padėtų užkirsti kelią galimiems Europos Sąjungos sankcijų pažeidimams ir netiesioginiam Rusijos bei Baltarusijos režimų rėmimui, kai iš šių šalių atvykstančių sunkvežimių degalai yra nupilami ir parduodami Lietuvoje.
L. Kasčiūnas teigia palaikysiantis tokį siūlymą, tačiau, anot jo, vien techninių pataisų nepakanka. Anot jo, apie 70 procentų atvykusių baltarusių yra ekonominiai migrantai, kurie, gavę leidimą laikinai gyventi, arba lieka Lietuvoje, arba vyksta dirbti į kitas ES valstybes. Tuo metu demokratinės opozicijos atstovai ir politiniai pabėgėliai, Lietuvoje ieškoję politinio prieglobsčio, buvo apsaugoti ir gavo garantijas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gan reguliariai grįžta į Baltarusiją. 2023 metų gruodį fiksuoti 38 tūkst. tokių atvejų.
„Baltarusijoje šie žmonės turi savo šeimas, draugus, gimines, grįžta per didžiąsias metų šventes. Tačiau jie ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas, – rašoma pranešime.
– Baltarusijos žvalgybos tarnybos nuolat renka informaciją apie Lietuvoje reziduojančių baltarusių diasporą, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir jos veiklą, siekia agresyviai verbuoti per sieną vykstančius asmenis.“
Todėl, pasak Seimo narių, siekiant labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus, tikslinga sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą, taip, kaip tai nustatyta Rusijos piliečių atžvilgiu, su atitinkamomis jiems taikomomis humanitarinėmis išimtimis.
Kam būtų taikomi ribojimai?
Toks ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi, tai yra atvykstantiems naujiems darbuotojams. Senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be jokių apribojimų. Siekiant suvaldyti rizikas, kylančias dėl dažno leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turinčių baltarusių grįžimo į Baltarusiją, siūloma panaikinti šios šalies piliečiams išduotus leidimus, jeigu jie per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Baltarusiją ar Rusiją.
Išimtys būtų taikomos ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į ES valstybes ar iš jų, arba tranzitu per Lietuvą. Taip pat išimtys taikomos, jei grįžtama dėl nuo Baltarusijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Praėjusiais metais tokia ribojamoji priemonė buvo pritaikyta Rusijos piliečiams.
Kodėl svarbu suvienodinti sankcijas?
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad valdantieji iki šiol nerado politinės valios suvienodinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų ribojamųjų priemonių.
„Toks atsargumas sunkiai paaiškinamas, nes Baltarusijos režimas šiandien yra ne neutrali valstybė, o aktyvus Rusijos agresijos bendrininkas. Baltarusija padeda Rusijai jos kare prieš Ukrainą, leidžia savo teritoriją naudoti kariniams veiksmams ir dalyvauja priešiškose hibridinėse operacijose prieš Lietuvą – iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos oro erdvę ne kartą buvo leidžiami kontrabandiniai balionai ir dronai“, – pranešime cituojamas politikas.
Anot Seimo narių, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrįstų priežasčių taikyti skirtingas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Seimas praėjusią savaitę ėmėsi svarstyti, ar iki 2028 metų pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šiuo metu jų galiojimas baigtųsi gegužės 2-ąją. Be to, bus sprendžiama, ar riboti be akcizų į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamus degalus vilkikų bakuose – siūloma drausti iki 2028 metų transporto priemonėms iš šių šalių įvežti į šalį daugiau nei 200 litrų degalų.
Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje taikomas nuo 2023 metų. Įstatymu siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.