Emocinė savijauta – kur kas daugiau nei trumpalaikė nuotaika. Pasak farmacinės veiklos vadovės Eglės Laskauskaitės, tai sisteminis rodiklis, atskleidžiantis, ko trūksta iki kokybiškesnio gyvenimo. Šie aspektai formuoja ne tik asmens atsparumą, bet ir bendrą visuomenės gerovę. Suprasti, kur šis balansas labiausiai išsiderinęs, padeda išsamūs tyrimai.
„Kai matome, kad didelė miesto dalis prastai miega, nuolat jaučia nerimą ar stresą – tai ženklas, kur prevencija labiausiai reikalinga. Emocinė sveikata nėra tik individualus atsparumas – ją formuoja darbo ritmas, finansinis saugumas, bendruomenė ir galimybė pailsėti. Duomenys leidžia matyti, kur šis balansas labiausiai išsiderinęs“, – pabrėžia E. Laskauskaitė.
Nacionalinio savijautos indekso tyrimas ir metodika
2025 m. birželį atliktas NSI tyrimas apėmė per 2 tūkst. 18–74 metų Lietuvos gyventojų iš visos šalies. Toks platus imties mastas, dvigubai didesnis nei įprastose reprezentatyviose apklausose, leido detaliai analizuoti rezultatus tiek miestų, tiek ir atskirų regionų lygmeniu, atskleidžiant ryškiausius skirtumus. Nacionalinį savijautos indeksą sudaro trys pagrindiniai indeksai: fizinės sveikatos, emocinės sveikatos ir laimės. Emocinė sveikata buvo matuojama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO-5) metodiką – vieną plačiausiai taikomų emocinės gerovės vertinimo įrankių pasaulyje.
Lietuvos emocinės sveikatos žemėlapis
Bendras Lietuvos emocinės sveikatos indeksas siekia 61,5 balo iš 100. Vis dėlto, NSI duomenys atskleidžia, kad šis rodiklis tarp Lietuvos miestų svyruoja nuo žemiausio 57,0 balo Panevėžyje iki aukščiausio 62,2 balo Klaipėdoje ir 63,7 balo Alytuje. Vilnius ir Šiauliai (atitinkamai 61,1 ir 61,5) išlieka arti šalies vidurkio, o tai rodo santykinai subalansuotą emocinę savijautą. Kauno emocinės gerovės indeksas – 59,7.
Panevėžys: miesto, kur jaučiamas didžiausias nerimas
Vartotojų elgsenos ekspertė ir tyrimo bendraautorė, rinkos tyrimų agentūros „Hubel“ įkūrėja bei vadovė dr. Eleonora Šeimienė pabrėžia, kad emocinės sveikatos skirtumų negalima paaiškinti viena priežastimi.
„NSI metodologija leidžia patikimai ir kompleksiškai pamatuoti emocinės gerovės lygį. Miestų skirtumai yra statistiškai reikšmingi, tačiau jų priežastys daugialypės, o ryškiausi jie matomi kasdienio streso, emocijų ir gyvenimo balanso rodikliuose. Rezultatų pjūviai leidžia matyti tendencijas – ir suteikia svarbių įžvalgų kryptingesnei diskusijai apie emocinę sveikatą“, – teigia dr. E. Šeimienė.
Panevėžys išsiskiria kaip miestas su žemiausiu emocinės gerovės lygiu, o už to slypi čia aiškiai didesnė gyventojų juntama įtampa. NSI duomenys rodo, kad stresą kasdienybėje Panevėžyje jaučia net 50 proc. gyventojų – gerokai virš šalies vidurkio (39 proc.). Panevėžiečiai taip pat dažniau nurodo jaučiantys nerimą be aiškios priežasties (46 proc., vidurkis – 37 proc.). Šiame mieste kaip kasdieninė emocija dažniau nei kitur minimas pyktis (29 proc., vidurkis – 17 proc.), o ramybė (30 proc., vidurkis – 37 proc.) ir džiaugsmas (21 proc., vidurkis – 38 proc.) jaučiami rečiau.
Ypač ryškus atotrūkis matomas darbo ir laisvalaikio balanso srityje: tik 20 proc. Panevėžio gyventojų teigia, kad randa laiko visoms gyvenimo sritims. Tai prasčiausias rezultatas tarp visų miestų, kai šalies vidurkis siekia 38 proc. Gyventojų savijautą čia labiausiai veikia finansinė padėtis (36 proc., vidurkis – 28 proc.) ir psichologinė būklė (stresas, nerimas, nuovargis – 39 proc., vidurkis – 29 proc.). Pasak dr. E. Šeimienės, subjektyvios gerovės rodikliai patvirtina bendrą tendenciją – rodo ne tik momentinį stresą, bet ir žemesnį bendrą gyvenimo vertinimą. Panevėžyje žemesnis ir pasitenkinimas gyvenimu (6,8; vidurkis – 7,1), gyvenimo prasmės vertinimas (7,1; vidurkis – 7,5), subjektyvios gerovės indeksas (62, vidurkis – 66).
Kituose Lietuvos regionuose: džiaugsmas ir iššūkiai
NSI duomenys atskleidžia, kad stresas rečiausiai juntamas Klaipėdoje (30 proc.), Šiaulių ir Tauragės apskrityse (32 proc. ir 29 proc.), lyginant su Lietuvos vidurkiu (39 proc.). Geriausiu darbo ir laisvalaikio balansu pasižymi Šiaulių ir Kauno apskritys (49 proc. ir 45 proc.), kai šalies vidurkis – 38 proc.
Alytaus ir Telšių apskrityse gyventojai dažniau nei kitur jaučia džiaugsmą – atitinkamai 48 proc. ir 47 proc. (Lietuvos vidurkis – 38 proc.). Aukštesni gyvenimo pasitenkinimo ir laimės rodikliai fiksuojami Vilniaus bei Tauragės apskrityse.
Didmiesčiuose emocinės savijautos struktūra taip pat skiriasi nuo bendro Lietuvos gyventojų vaizdo. Vilniuje stresą dažniausiai kelia darbas ar mokslai (58 proc.), o Kaune – santykiai šeimoje ar poroje (39 proc.). Įdomus faktas, kad Klaipėdos miesto gyventojų savijautai daugiausiai įtakos turi miego kokybė ir nuovargis (46 proc., kai vidurkis 34 proc.). Vilniaus miestas šiuo klausimu išsiskiria, nes gyventojai dažniau nurodė nesaugumo jausmą dėl ateities ir pasaulio įvykių (36 proc., vidurkis – 29 proc.). Nors Vilniaus apskrityje taip pat jaučiama daugiau nerimo (42 proc., vidurkis 36 proc.), bendras emocinis fonas yra artimas šalies vidurkiui.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.