Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie insultą ir infarktą, kurie paveikia ne tik pagyvenusius žmones, bet ir jaunus – trisdešimtmečius bei dar jaunesnius. Tai kelia didelį susirūpinimą sveikatos specialistams, nes širdies ir kraujagyslių ligos, anksčiau laikytos vyresnio amžiaus žmonių problema, sparčiai jaunėja. Vis dažniau gydytojai susiduria su jaunais pacientais, patyrusiais šias pavojingas būkles, o tai yra tiesioginė mūsų gyvenimo būdo pasekmė. Lėtinės ligos, įtakos darančios širdies veiklai, kyla dėl nejudrumo, netinkamos mitybos ir nuolatinės streso patirties.
Reabilitacijos ir fizinės medicinos gydytoja Eimantė Raišienė atkreipia dėmesį, kad vienas jauniausių jos pacientų, kuriam buvo diagnozuotas insultas, buvo vos 27 metų amžiaus. Pasak jos, šiuolaikinis gyvenimo tempas, prasta mityba, daug perdirbto maisto ir mažas fizinis aktyvumas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų plitimo jaunų žmonių tarpe. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus įspėjamus signalus, kurie dažnai būna subtilūs, bet itin reikšmingi.
Įspėjamieji signalai, kurių negalima ignoruoti
Kraujotakos sistemos sutrikimai dažnai vadinami „tyliąja epidemija“, nes pirmaisiais etapais jie gali vykti be aiškių simptomų. Aterosklerozės procesai kraujagyslėse laipsniškai didina kraujospūdį, tačiau žmogus gali jaustis sveikas ir nematyti rimtų požymių. Gydytoja Eimantė Raišienė pabrėžia, jog dažniausiai pirmieji rimtesni požymiai pasirodo tik ligai paūmėjus. Visgi, yra trys pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie galimą insultą ar infarktą, kuriems būtina skirti ypatingą dėmesį:
1. Staigus vienos veido pusės ar galūnės nutirpimas ar silpnumas. Tai gali būti ženklas, kad smegenims trūksta kraujo.
2. Laikinas kalbos sutrikimas arba nesugebėjimas aiškiai išreikšti minčių, kuris trunka kelias minutes ar valandas, bet praeina savaime.
3. Nepaaiškinami galvos skausmai, kurie nėra įprasti, bet pasireiškia staiga ir yra intensyvūs.
Šie požymiai dažnai gali būti trumpalaikiai ir savaime praeinantys, todėl daugelis žmonių jų nepaiso. Tačiau šie signalai gali parodyti pirmuosius smegenų kraujotakos sutrikimus arba išprovokuoti rimtesnius negalavimus, jei nebus laiku suteikta pagalba. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai ir prireikus pradėtas gydymas.
Profilaktika – geriausias būdas apsisaugoti
Kraujospūdžio kontrolė yra viena svarbiausių priemonių, padedančių sumažinti insulto ir infarkto riziką. Gydytoja Eimantė Raišienė pabrėžia, kad daug žmonių ignoruoja aukštą kraujospūdį arba net nežino jo pokyčių, nes simptomai nėra akivaizdūs. Anksčiau profilaktikos patikrinimų pradžia dažniausiai buvo skiriama nuo 50 metų amžiaus, tačiau dabar rekomenduojama savo sveikatą pradėti reguliariai tikrintis jau nuo 30-ies, ypač tiems, kurie turi papildomų rizikos veiksnių.
Profilaktiniai tyrimai apima arterinio kraujospūdžio matavimą, bendrą kraujo tyrimą, cholesterolio ir gliukozės kiekio nustatymą. Šie rodikliai gali padėti įvertinti aterosklerozės pradžią, cukrinio diabeto riziką bei bendrą kraujotakos sistemos būklę. Rizikos grupėje yra tie, kurie rūko, turi antsvorio, vartoją daug greitojo maisto arba turi šeimos anamnezėje ankstyvų širdies ligų atvejų.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir mityba
Svarbiausias žingsnis siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų – sveikos gyvensenos principų laikymasis. Tinkama mityba yra kertinis akmuo užtikrinant kraujagyslių sveikatą ir mažinant cholesterolio lygį. Gydytoja Eimantė Raišienė rekomenduoja pasirinkti Viduržemio jūros dietą, kuri išsiskiria dideliu augalinių produktų, alyvuogių aliejaus, žuvies, riešutų bei šviežių daržovių ir vaisių vartojimu.
Daugelis žmonių mano, kad nevalgo daug cukraus, tačiau jis yra daugelyje kasdienių produktų, tokių kaip duona, jogurtai, padažai ir makaronai. Tai prisideda prie antsvorio ir širdies ligų rizikos didėjimo. Be to, svarbu sumažinti gyvūninės kilmės riebalų vartojimą, kurie skatina aterosklerozę. Druskos vartojimą rekomenduojama riboti – ne daugiau kaip vienas arbatinis šaukštelis per dieną, nes per didelis jos kiekis skatina kraujospūdžio didėjimą.
Fizinė veikla ir sveikos rutinai palaikymas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti kraujotaką ir stiprina širdį. Gydytoja Eimantė Raišienė rekomenduoja bent keturis–penkis kartus per savaitę skirti laiko fizinei veiklai, kuriai pakanka ir valandos trukmės pasivaikščiojimų, mankštos ar lengvų pratimų. Kojų raumenų aktyvumas ypač svarbus, nes jie padeda kraujui efektyviau grįžti į širdį, mažina venų apkrovą ir gerina bendrą kraujagyslių būklę.
Taip pat rekomenduojama prireikus pasinaudoti sanatorijų ir reabilitacijos centrų paslaugomis, kur galima ne tik gauti gydymo, bet ir išmokti tinkamo gyvenimo ritmo, taisyklingos mitybos principų bei individualiai parengtų pratimų, kurie padės išsaugoti sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.