Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Tačiau, pasak profesoriaus P. Šerpyčio, tai galime pakeisti, jei keisimės patys. Laikydamiesi kelių paprastų gyvensenos taisyklių, galime sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 80 procentų. Profesorius išskiria septynias pagrindines taisykles, padėsiančias ilgiau mėgautis jaunyste ir gera sveikata.
Septynios gyvybiškai svarbios taisyklės
Profesorius P. Šerpytis pabrėžia, kad norint išlaikyti sveiką širdį, būtina laikytis šių principų:
- Fizinis aktyvumas
- Tinkama mityba
- Arterinio kraujospūdžio kontrolė
- Tinkamas cholesterolio kiekis
- Sveiko kūno svorio palaikymas
- Tinkamas cukraus kiekis kraujyje
- Nerūkymas
Ypatingą dėmesį profesorius skiria fiziniam aktyvumui. „Apie fizinio aktyvumo naudą reikia kalbėti visose amžiaus grupėse – tiek darželiuose, tiek mokyklose ir vėlesniuose gyvenimo etapuose. Itin svarbu skatinti fizinį aktyvumą šeimoje, nes būtent čia formuojama tinkama vaiko elgsena, šeimos nariai patys turi būti aktyvūs ir rodyti pavyzdį vaikams. Fizinis aktyvumas yra stebuklinga piliulė, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau mes negalime jos tiesiog nuryti – turime užsidirbti patys, imdamiesi veiksmų“, – teigia jis.
Emocijos ir kokybiškas miegas – širdies sargai
Lėtinis stresas taip pat yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. „Jeigu stresą patiriame kasdien, jis kaupiasi ir didina mūsų arterinį kraujospūdį. Stresas yra geras dalykas, jis padeda mums veikti, tačiau besikartojantis stresas sukelia neigiamus pakitimus mūsų organizme.“ Nuolatinė nervinė įtampa susijusi su vidiniais kraujagyslių ir hormonų pakitimais, kurie skatina kardiovaskulinių ligų atsiradimą. Gydytojas kardiologas atkreipia dėmesį, kad lėtinį stresą gali sukelti ir įvairūs lėtiniai uždegimai, pavyzdžiui, periodontitas, kuris širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina apie 30 procentų. Taigi, burnos higiena, tulžies pūslės ar inkstų uždegiminiai procesai taip pat turi įtakos.
Profesorius pabrėžia teigiamų emocijų ir kokybiško miego svarbą. „Jeigu norime būti laiminga ir sveika tauta, turime kasdien bent tris kartus ką nors pagirti, pasakyti gerą žodį. Geros emocijos mažina stresą. Taip pat labai svarbu kokybiškas miegas – jis padeda mums atgauti jėgas. Miegui turime pasiruošti: prieš pat miegą neklausyti trankios muzikos, nežiūrėti siaubo filmų ir nevartoti stimuliuojančių medžiagų, pavyzdžiui, kavos ar stiprios arbatos, nes tai gali sukelti miego sutrikimus.“ Ramiai nusiteikti miegui padeda klasikinė muzika, pasivaikščiojimai su augintiniais. Be to, prastas miegas siejamas su depresija, kuri yra didelis kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys.
Atsakingas cholesterolio kiekio valdymas
Visuomenėje vis dar egzistuoja klaidinga nuostata, kad padidėjusio cholesterolio mažinti nereikia. „Tai netiesa. Cholesterolis iš esmės yra geras dalykas, juk kiekvieno mūsų kepenys – cholesterolio laboratorija. Blogai yra tik tada, jeigu cholesterolio per daug.“ Tam, kad taip nenutiktų, labai svarbu tinkama mityba. Jeigu dienos kalorijų norma viršijama, žmogus turi būti fiziškai aktyvus, kad sudegintų jų perteklių. Priešingu atveju, formuojasi aterosklerozė.
Jeigu cholesterolio lygis nėra aukštas, jį galima sureguliuoti numetant svorio, judant, tinkamai maitinantis ar vartojant tam tikrus maisto papildus. Tačiau esant genetiškai paveldėtam ar labai aukštam cholesterolio lygiui, būtinos gydytojo specialisto konsultacijos ir medikamentai, dažniausiai statinai, kurie moksliškai įrodyti kaip veiksmingi užkertant kelią širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijoms. „Norėdami pagerinti sveikatą, turime keistis patys, niekas kitas už mus to nepadarys“, – pabrėžia profesorius.
Muzikos terapija širdžiai
Moksliniai tyrimai rodo, kad muzika mažina įtampą ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo. „Klausantis mėgstamos muzikos, stimuliuojama hormono dopamino gamyba, tad didėja laimės pojūtis. Taip pat muzika gerina atmintį, stiprina imunitetą ir padeda mums įveikti sunkius gyvenimo laikotarpius.“ Pavyzdžiui, kompozitoriaus Antonijaus Vivaldžio kūrinys „Keturių metų laikų“ koncertai gali pagerinti miegą. Nors rokas ar sunkusis metalas gali suteikti energijos, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis geriausia klausytis klasikinės muzikos. Svarbiausia, kad muzika būtų artima širdžiai ir teiktų teigiamų emocijų. „Muzika ne tik padeda sveikatai, bet ir skatina gėrį. Kaip saulė padeda augalams augti, taip muzika padeda augti mūsų darniai asmenybei“, – teigia gydytojas.
Gyvenimo būdo pokyčių sėkmės istorijos
Profesorius dalijasi sėkmės istorijomis, kuomet žmonės, pakeitę gyvenimo būdą, atgavo sveikatą. Vienas pacientas, patyręs miokardo infarktą dar nesulaukęs 50 metų, įgyvendino savo svajonę apkeliauti pasaulį buriuodamas, pakeitęs intensyvų darbą poilsiu. Kitas pacientas, turėjęs didelį antsvorį, metęs rūkyti ir sumažinęs kavos vartojimą, numetė 30 kilogramų ir sureguliavo kraujo spaudimą be vaistų. Šios istorijos įrodo, kad pokyčiai yra įmanomi.
Nepaisant sparčios medicinos pažangos, P. Šerpytis tvirtina, kad septynios gyvensenos taisyklės išlieka esminės. „Kaip Dešimt Dievo įsakymų, taip septyni patarimai, kaip išlikti sveikam. Nes vienos piliulės, kuri pataikytų tiesiai į dešimtuką, nėra. Yra tik daugybė priemonių, kurias galime taikyti, norėdami likti sveiki.“ Pasaulinės širdies dienos proga profesorius ragina visus laikytis šių taisyklių, mokyti to vaikus ir pažinti savo širdį kartu su Lietuvos širdies asociacija.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.