Praėjusiais metais Lietuvos viešajame sektoriuje išmokėtos įspūdingos premijos ir viršvalandžių sumos atskleidė gilumines problemas bei iššūkius, su kuriais susiduria valstybinės institucijos. Kai kuriose įstaigose premijų vidurkis prieš mokesčius siekė beveik 7 tūkst. eurų, o viršvalandžiams skiriamos lėšos matuojamos dešimtimis milijonų.
Didžiausios premijos ir jų kontekstas
Didžiausiomis skatinamosiomis priemonėmis pernai pasižymėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Nacionalinė filharmonija ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. LRTK išmokėta 31 premija, kurių vidurkis siekė 6 697 eurus. Institucija paaiškino, kad skatinimas vykdomas vadovaujantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, o piniginė išmoka yra pagrindinė darbuotojų skatinimo forma, siejama su kasmetiniu veiklos vertinimu.
Kitų didžiausias premijas mokėjusių organizacijų dešimtuke taip pat atsidūrė Lietuvos nacionalinė filharmonija (6 213 eurų vidurkis), Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (4 207 eurai), Užsienio reikalų ministerija (3 417 eurų), Mokesčių ginčų komisija (3 146 eurai), Specialiųjų tyrimų tarnyba (3 070 eurų), Lietuvos mokslo taryba (2 981 euras), Viešojo valdymo agentūra (2 961 euras), Ekonomikos ir inovacijų ministerija (2 798 eurai) ir Seimo kontrolierių įstaiga (2 702 eurai).
Ypatingą dėmesį patraukė Medijų rėmimo fondo (MRF) atvejis, kai direktoriui Ruslanui Iržikevičiui pirmąjį ketvirtį skirta 4 463 eurų (bruto) premija už labai gerą veiklą. Nors iš pradžių pasirodė, kad viena didžiausių premijų išmokėta vienam darbuotojui, vėliau patikslinta, jog 18 661 euro suma buvo skirta šešiems MRF darbuotojams už puikiai atliktą darbą.
STT premijų šuolis ir darbuotojų išlaikymo iššūkiai
Pernai ryškus darbuotojų skatinimo praktikos pokytis įvyko Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), kur bendra premijoms skirta suma išaugo net 457 proc., pasiekdama 1,28 mln. eurų. Šis pokytis įvyko po to, kai 2023–2025 metais tarnybą paliko apie 20 proc. pareigūnų. STT atstovai pabrėžė, kad aukštos kvalifikacijos specialistai neretai keičia darbą dėl geriau apmokamos pozicijos privačiame ar kitame viešajame sektoriuje, kur siūlomas 15–30 proc.
didesnis atlyginimas.
„Būtina ieškoti priemonių ir galimybių, kaip pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus“, – komentavo tarnyba. STT pareigūnams nėra skiriamos tokios socialinės išmokos kaip kitose teisėsaugos institucijose, be to, jiems taikomi darbo suvaržymai. „Vienkartinės išmokos darbuotojams taikomos kaip lanksti darbo užmokesčio sistemos dalis, siejama su konkrečių užduočių ir veiklos rezultatų pasiekimu“, – teigė STT, siekdama motyvuoti pareigūnus orientuotis į rezultatą.
Darbo rinkos ekspertas Andrius Francas tokias priemones vertino teigiamai, ypač esant nelanksčiai pagrindinio darbo užmokesčio sistemai. Jis pabrėžė, kad versle taip pat skatinami tie, kurie atneša rezultatus, tačiau viešojo sektoriaus problema yra didesni privačiame sektoriuje siūlomi atlyginimai ir didesnis darbo krūvis, likus mažiau darbuotojų.
Viršvalandžiai – neišvengiama viešojo sektoriaus realybė
Dideles lėšas teko skirti ir viršvalandžiams. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pernai tam išleido 46 mln. eurų, 9 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pagrindinės priežastys – poreikis užtikrinti nepertraukiamą įstatymuose nustatytų funkcijų vykdymą, padidėjęs darbo krūvis dėl naujų objektų apsaugos Viešojo saugumo tarnyboje ir darbuotojų, ypač policijos pareigūnų, trūkumas Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) padidėjusios viršvalandžių išlaidos sietos su itin didelės apimties ir sudėtingais ikiteisminiais tyrimais, kuriuose procesiniai veiksmai trukdavo po kelias dienas, vykdytos dešimtys kratų. Taip pat išaugo darbo krūvis pinigų plovimo prevencijos srityje dėl gerokai padidėjusio įtartinų operacijų pranešimų skaičiaus.
Tuo metu Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) išlaidos viršvalandžiams pernai augo 33 proc., pasiekdamos 2,47 mln. eurų. Tam įtakos turėjo oficialių svečių vizitų apsaugos masto padidėjimas, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos padažnėję vizitai užsienyje ir Lietuvos atstovybių užsienyje apsaugos specifika.
A. Francas atkreipė dėmesį, kad viršvalandžiai dažniausiai susidaro dėl darbuotojų trūkumo, tačiau taip pat pastebėjo, kad patys darbuotojai kartais yra suinteresuoti jų turėti dėl papildomo uždarbio. Ekspertas siūlo strategiškai mąstyti, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis viešojo sektoriaus profesijas ir grįžti dirbti į regionus, pavyzdžiui, per tikslines stipendijas.
Didelės premijos ir viršvalandžių apmokėjimai viešajame sektoriuje rodo ne tik finansinius srautus, bet ir sisteminius iššūkius, susijusius su kvalifikuotų darbuotojų pritraukimu, išlaikymu bei krūvio valdymu. Šios priemonės, nors ir brangios, tampa neišvengiama siekiant užtikrinti efektyvų valstybės institucijų funkcionavimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.