Skysčių trūkumas organizme – tai būsena, kuri dažnai pasireiškia įvairiais, kartais sunkiai atpažįstamais, signalais. Svarbiausia juos pastebėti ir laiku reaguoti. Anot šeimos gydytojos Agnės Misiūtės, troškulys yra aiškiausiai jaučiamas ir pirmasis signalas, kurį reikėtų patenkinti norint išvengti dehidratacijos. Be to, kartais apsigauname ir galvojame, kad norime valgyti, nors iš tiesų mūsų organizmas jaučia troškulį, o ne alkį.
Pirmieji dehidratacijos simptomai ir jų poveikis
Pasak medikės, skysčių trūkumas apie save praneša ir kitais simptomais, kurie paveikia įvairias kūno sistemas. Tai gali būti sumažėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies plakimas. Žmogaus širdis susitraukia dažniau, nes organizmas bando kompensuoti kraujagyslėmis varinėjamų skysčių trūkumą. Jei dar prisideda elektrolitų, tokių kaip kalis ir magnis, stoka, širdis gali pradėti plakimo ritmus keisti.
Sumažėjus skysčių kiekiui, taip pat gali būti jaučiamas nuovargis, mieguistumas, suprastėja koncentracija, neretai pasireiškia galvos skausmas ir svaigimas. Šie simptomai gali būti susiję su sumažėjusiu kraujospūdžiu ir nepakankamu elektrolitų kiekiu, todėl prieš skubant vartoti skausmą malšinančius vaistus, reikėtų išgerti stiklinę vandens.
Organizmo siunčiami signalai: nuo šlapimo spalvos iki virškinimo problemų
„Sumažėjęs ir tamsus šlapimas taip pat gali signalizuoti apie vandens trūkumą. Suaugusiems šlapintis normalu bent 4 kartus per dieną, o šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvas ir skaidrus“, – paaiškino šeimos gydytoja. Šis kriterijus tinka įvertinti ir kūdikių skysčių netekimą – mamos ir tėčiai dažniausiai pastebi skirtumus pagal tai, kaip dažnai reikia keisti sauskelnes ir kaip „pilnos“ jos yra.
Skysčių trūkumą organizme išduoda ir virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, užkietėję viduriai.
Nereikėtų ignoruoti ir raumenų spazmų, sąnarių skausmo ar dažnai pasikartojančio mėšlungio, nes prakaituojant netenkama daug elektrolitų. Jeigu spazmai pasireiškia labai intensyvūs, gydytoja pataria pagulėti vonioje su druskomis.
Vandens trūkumo įtaka grožiui ir nuotaikai
Išsausėjusi burna, nemalonus jos kvapas, sausa oda, sutrūkinėjusios lūpos, išsausėję plaukai ar užsikimšusios poros – visa tai yra nemalonios vandens trūkumo pasekmės ne tik sveikatai, bet ir grožiui. „Esant dideliam skysčių netekimui, suimta odos raukšlė gali taip ir likti neišsilyginusi, sausesnė oda taip pat gali pleiskanoti, niežtėti“, – akcentavo A. Misiūtė.
Ilgalaikis skysčių trūkumas gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Jeigu skysčių žmogaus organizmui trūksta ilgą laiką, gali sutrikti įvairių organų veikla. Šeimos gydytoja, kalbėdama apie emocinę sveikatą, paminėjo, kad esant skysčių trūkumui, itin suprastėja vyresnio amžiaus suaugusiųjų pažintinės funkcijos, o jauniems suaugusiems skysčių trūkumas lemia nuotaikų svyravimus. Žmonės gali jaustis dirglūs, greičiau susierzinti, sumažėja jų energijos lygis, gebėjimas susikaupti. „Gali būti pastebimas didesnis nerimas ir įtampa, sumažėjusi koncentracija, dėmesys, pažintinės funkcijos“, – sakė A. Misiūtė.
Dehidratacija: kas tai ir kam ji pavojingiausia?
Tikriausiai daugelis yra girdėję terminą „dehidratacija“, tačiau ne visada tarp vandens trūkumo ir dehidratacijos galima dėti lygybės ženklo. Pasak gydytojos, šis terminas apibūdina būklę, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna. „Dehidratacija yra būsena, kai vandens kiekis organizme yra nepakankamas tam, kad kūnas tinkamai funkcionuotų. Troškulys pajaučiamas netekus 1–2 procentų arba 300–400 mililitrų organizmo skysčių suaugusiems žmonėms“, – sakė medikė.
Yra skirtingi dehidratacijos lygiai, kurie apibrėžiami pagal vandens praradimo procentinę dalį nuo kūno svorio – lengvas, vidutinis ir sunkus. Lengvą dehidratacijos formą nesunku atstatyti vartojant skysčius, tačiau esant sunkiai dehidratacijos formai, kai organizmas netenka daugiau nei 10 procentų vandens nuo kūno svorio, iškyla pavojus gyvybei. Ši forma ypač pavojinga vaikams. Sunki dehidratacijos forma suaugusiems gali pasireikšti kraujospūdžio sumažėjimu, širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumu, sąmonės pakitimu, delyru ar sąmonės praradimu.
Trūkstant skysčių, organizme daugėja toksinų ir rūgštinių medžiagų, kurios šalinamos su šlapimu ir prakaitu, tad susidaro palanki terpė bakterijoms, nusilpsta imunitetas. Jei netenkama daug skysčių ir jie nėra atstatomi, gali skaudėti pilvą, sutrikti virškinimas, prasidėti nervų sistemos disfunkcija, odos problemos, sutrikti širdies ir kraujagyslių sistemos, atsirasti kraujospūdžio pokyčiai, padidėti kraujo klampumas, širdies ligų ir insulto rizika.
Kas turėtų būti itin budrus?
Kai kurie žmonės turėtų būti ypač atsargūs ir atidžiai stebėti kūno siunčiamus ženklus. Į šią kategoriją patenka sportuojantys, daug laiko leidžiantys ar dirbantys lauke, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, inkstų ar virškinimo ligomis, taip pat vartojantys tam tikrus vaistus. Ypač svarbu stebėti vaikus, o ypač – kūdikius, nes jų temperatūros reguliacija dar nėra iki galo išsivysčiusi. Jautrūs dehidratacijai yra ir vyresnio amžiaus žmonės, kurių troškulio jutimas gali būti susilpnėjęs.
Paprasti patarimai, kaip išlaikyti optimalų skysčių balansą
Natūralaus mineralinio vandens „Uniqa“ atstovė Erika Šaltytė pataria: karštomis dienomis išgerti reikiamą vandens kiekį gali padėti įprotis visada jo turėti po ranka. „Temperatūrai šoktelėjus aukštyn, su savimi pravartu turėti vandens buteliuką, kuris padėtų numalšinti troškulį – taip bus visai nesudėtinga išgerti daugiau vandens, nes šalia turimas buteliukas vis primins, kad metas dar vienam gaiviam vandens gurkšniui“, – sakė E. Šaltytė. Pasak jos, šis įprotis ypač svarbus laiką leidžiant paplūdimyje, sportuojant ar dirbant lauke.
Svarbu ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir vartoti daugiau žalių, termiškai neapdorotų daržovių, kuriose gausu skysčių ir elektrolitų. Tai puikus būdas papildyti organizmo resursus.
Kada nedelsiant kreiptis į medikus?
„Skysčių galima netekti įvairiais būdais: karščiuojant, vemiant ir viduriuojant, perkaitus, tad svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į medikus pagalbos“, – pabrėžė šeimos gydytoja Agnė Misiūtė. Anot jos, nedelsiant kreiptis į medikus reikėtų, jei pasireiškia šie simptomai:
- Vemiama ilgiau nei parą;
- Kūno temperatūra pakyla virš +38 °C ir nepavyksta vaistais sumažinti temperatūros ilgiau nei 5 valandas;
- Viduriavimas trunka ilgiau nei 2 dienas;
- Pastebimas staigus svorio kritimas;
- Šlapimo išsiskyrimas reikšmingai sumažėja per 12 valandų laikotarpį;
- Atsiranda didelis silpnumas;
- Žmogus tampa lėtas, jo judesiai pasidaro netikslūs;
- Kalba tampa neaiški ir nesuderinta;
- Žmogus tampa sumišęs, sutrikęs ir praranda orientaciją aplinkoje.
Šie ženklai rodo sunkią dehidrataciją, kuri reikalauja profesionalios medicininės pagalbos. Nepamirškite, kad vanduo – gyvybės šaltinis, o jo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.