Plaučių vėžys Lietuvoje išlieka viena pagrindinių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių, nepaisant to, kad dažnai jis siejamas su rūkymu. Tačiau Nacionalinio vėžio instituto specialistų teigimu, ši liga gali paveikti ir tuos, kurie nesirūko, propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir neturi žalingų įpročių. Svarbu žinoti, kokie požymiai gali signalizuoti apie vėžį ir kaip anksti jį diagnozuoti, nes tai gerokai pagerina gydymo sėkmės galimybes.
Profesorius, habilituotas mokslų daktaras Saulius Cicėnas, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas krūtinės chirurgas, pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą, ypač trumpėjant gydymo galimybėms pažengusioje ligos stadijoje. Prof. S. Cicėnas primena, kad prevencija ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai yra svarbiausi, siekiant sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio. Anot jo, daugelis atvejų įmanoma išvengti arba sėkmingai gydyti, jei liga pastebima ankstyvoje fazėje.
Plaučių vėžys – ne vien rūkančiųjų liga
Ilgą laiką manyta, jog plaučių vėžys atsiranda tik dėl rūkymo arba gyvenimo itin užterštoje aplinkoje. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad šia liga gali susirgti ir nerūkantys, sveikai gyvenantys žmonės. Nors apie 85 proc. pacientų yra rūkaliai, liga pasireiškia ir kitais rizikos faktoriais. Pavyzdžiui, tam tikros profesijos – suvirintojai, darbuotojai, dirbantys su asbestu ar grūdų beicavimo medžiagomis – susiduria su padidėjusia rizika, nes jų darbo aplinkoje yra daug kenksmingų dalelių, kurios gali pakenkti plaučiams.
Be to, genetika ir paveldimumas atlieka svarbų vaidmenį, sudarant apie 8 proc. visų plaučių vėžio atvejų. Tad turi ypatingą reikšmę šeimos anamnezė – jei artimieji sirgo šia liga, reikėtų stiprinti dėmesį profilaktikai ir reguliarūs patikrinimus. Taip pat nevertėtų pamiršti radono spinduliuotės, kuri gali būti paslėpta kaip nemaža sveikatos grėsmė, ypač jei žmogus daug laiko praleidžia patalpose, kuriose yra didelė radono koncentracija.
Vis dažniau plaučių vėžys nustatomas moterims
Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet užfiksuojama apie 1600 naujų plaučių vėžio atvejų. Nors vyrai dažniausiai serga šia liga, pastaraisiais metais moterų sergamumo plaučių vėžiu rodikliai auga. Nuo 2015 metų moterų sergamumas padidėjo daugiau nei 7 proc. Šią tendenciją gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant hormoninį foną bei tam tikrus gyvenimo būdo pokyčius. Neretai plaučių vėžys diagnozuojamas net jaunoms, nerūkančioms moterims.
Taip pat įdomu, kad padidėjusi sergamumo rizika yra susijusi su ilgalaikės įkvėptos garuojančio, įkaitusio aliejaus dalelėmis, pavyzdžiui, žmonėms, kurie nuolat gamina maistą naudojant tokius aliejus, kaip yra daugelyje Azijos šalių. Tai rodo, kad aplinkos ir darbo sąlygos gali lemti šios ligos išsivystymą, nepriklausomai nuo rūkymo.
Plaučių vėžio simptomai ir jų atpažinimas
Vienas sudėtingiausių aspektų gydant plaučių vėžį yra ankstyvųjų simptomų nebuvimas – dažniausiai liga nepasireiškia jokiais požymiais, kol jau būna pažengusi. Tarp dažniausių vėlyvųjų simptomų prof. S. Cicėnas mini lėtines problemas, tokiomis kaip ilgai trunkantis kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, staigus svorio kritimas bei bendras fizinis silpnumas.
Deja, Lietuvoje apie 80 proc. onkologinių ligų nustatoma jau pažengusiose stadijose, todėl gydymo galimybės yra ribotos ir siekia tik simptomų palengvinimą arba ligos progresavimo sulėtininimą. Tačiau jei plaučių vėžys nustatomas anksti, chirurginis gydymas yra efektyviausias būdas pasiekti geriausius rezultatus.
Ankstyva diagnostika ir prevencija – raktas į sėkmę
Nuo 2025 metų Lietuvoje bus pradėta vykdyti valstybės finansuojama plaučių vėžio patikros programa, apimanti 50–70 metų amžiaus asmenis. Pacientai galės kartą per trejus metus nemokamai atlikti žemos raiškos kompiuterinę tomografiją, kuri padeda nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje. Šis tyrimas yra ženkliai efektyvesnis nei tradicinis rentgenas, todėl yra didelė tikimybė, kad ankstyvos diagnostikos programa ženkliai sumažins mirtingumą nuo plaučių vėžio Lietuvoje.
Tačiau didžiausias iššūkis – gyventojų sąmoningumo trūkumas. Profesorius pabrėžia, kad dauguma žmonių kreipiasi į gydytojus tik tada, kai jaučia ryškius simptomus, o tai dažnai būna per vėlu. Todėl labai svarbu keisti nuostatas ir reguliariai dalyvauti profilaktinėse patikrose, ypač tiems, kurie turi žalingų įpročių ar kitų rizikos veiksnių.
Rūkymo žala ir mitai
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį į visuomenėje vyraujančius klaidingus įsitikinimus apie mažiau kenksmingus tabako gaminius. Nei elektroninės cigaretės, nei kaitinamojo tabako produktai nėra saugesni – jie kelia tokį patį pavojų plaučių vėžio išsivystymui kaip ir įprastos cigaretės. Rūkant tokius produktus, žmogaus organizmas patiria daug kenksmingų medžiagų, kurios ne tik didina vėžio riziką, bet ir skatina kitas plaučių ligas.
Tačiau yra ir gera žinia: bet kuriuo amžiaus momentu metamas rūkymas ženkliai sumažina riziką susirgti. Todėl rūkančiųjų skatinimas mesti yra vienas efektyviausių būdų mažinti šios ligos plitimą visuomenėje. Taip pat svarbus viešųjų erdvių draudimas rūkyti – netgi pasyvaus rūkymo poveikis yra žalingas ir gali įtakoti ligos išsivystymą.
Perspektyvos ir nauji gydymo metodai
Nors šiuo metu plaučių vėžys dažnai gydomas tik atitolinant ligos progresavimą, spartus medicinos mokslų progresas suteikia vilčių ateičiai. Pasak prof. Sauliaus Cicėno, atsiranda nauji vaistai, tokie kaip imunoterapija ir taikinių terapija, kurie gali būti taikomi net ankstyvosiose ligos stadijose. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje plaučių vėžys taps lengviau gydoma liga, o kai kuriais atvejais net išgydoma visiškai.
Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata, vengti rizikos veiksnių ir aktyviai dalyvauti ankstyvos diagnostikos programose. Tai gali lemti gyvenimo kokybę ir išlaikyti didesnes galimybes įveikti šią sudėtingą ligą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.