Seime vėl įsiplieskė diskusijos dėl KGB sąrašų
Lietuvoje dar kartą atsinaujino viena jautriausių istorinių ir politinių temų – ar visuomenė turi teisę sužinoti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes. Audringas diskusijas sukėlė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymas nuo 2028 metų išslaptinti buvusių KGB bendradarbių duomenis.
Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiai iniciatyvai nepritarė. Už projekto atmetimą balsavo 8 komiteto nariai, prieš buvo 3. Galutinį sprendimą dar turės priimti visas Seimas.
Žemaitaitis siūlė panaikinti seną įstatymą
Remigijus Žemaitaitis siūlė panaikinti dar 1999 metais priimtą įstatymą, kuris reglamentuoja buvusių KGB bendradarbių prisipažinimą ir jų duomenų apsaugą. Pagal jo projektą, nuo 2028 metų prisipažinusių asmenų pateikta informacija nebebūtų laikoma valstybės paslaptimi ir galėtų būti išslaptinta.
Politikas viešai teigė nesuprantantis, kodėl Lietuva po daugiau nei trijų nepriklausomybės dešimtmečių vis dar bijo paviešinti šiuos sąrašus.
„Manau, kad tikrai reikia išviešinti, nereikia čia bijoti“, – anksčiau Seime sakė R. Žemaitaitis.
Jo nuomone, valstybė jau įvykdė anksčiau duotą pažadą laikinai saugoti prisipažinusių asmenų anonimiškumą.
NSGK įžvelgė grėsmes nacionaliniam saugumui
Tačiau NSGK nariai tokį siūlymą įvertino itin kritiškai. Komiteto atstovai pabrėžė, kad buvusių KGB bendradarbių duomenų paviešinimas gali sukelti rimtų pasekmių tiek nacionaliniam saugumui, tiek valstybės patikimumui.
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad panaikinus dabartinį įstatymą bendradarbiavę su KGB asmenys galėtų dirbti aukščiausiuose valstybės postuose.
„Tai ypatingai grėsmingas dalykas“, – posėdyje sakė jis.
Pasak politikų, paviešinus informaciją galėtų būti atskleisti ne tik konkretūs asmenys, bet ir jautrios detalės apie pačios KGB veikimo metodus Lietuvoje.
Šimonytė priminė valstybės duotą pažadą
Konservatorė Ingrida Šimonytė taip pat nepritarė siūlomoms pataisoms.
Ji pabrėžė, kad valstybė neturėtų laužyti anksčiau duoto pažado prisipažinusiems asmenims.
„Jeigu jau taip atsitiko, kad valstybė jau kartą davė žodį, man atrodo, kad valstybė neturėtų šio žodžio kaitalioti“, – sakė ji.
Šis argumentas tapo vienu pagrindinių oponentų akcentų diskusijose.
Kodėl KGB klausimas Lietuvoje toks jautrus
KGB tema Lietuvoje išlieka itin jautri nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Sovietų Sąjungos saugumo struktūros ilgus metus buvo siejamos su represijomis, sekimu, šantažu ir pasipriešinimo slopinimu.
2000 metais Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, leidęs buvusiems KGB bendradarbiams savanoriškai prisipažinti specialiai komisijai. Tuomet valstybė pažadėjo tam tikrą laiką jų pavardžių neviešinti.
Iš pradžių duomenys buvo įslaptinti 15 metų, tačiau vėliau Seimas šį terminą pratęsė iki 75 metų.
Būtent šis sprendimas iki šiol kelia daug ginčų visuomenėje.
Dalis politikų ragina siekti istorinio teisingumo
Vis dėlto ne visi politikai sutinka su dabartine tvarka. Dalis parlamentarų mano, kad po tiek metų visuomenė turi teisę žinoti, kas bendradarbiavo su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica pareiškė, kad šiuo atveju svarbus istorinio teisingumo principas.
Kiti politikai taip pat kėlė klausimą, ar Rusijos specialiosios tarnybos jau seniai neturi šios informacijos, todėl dabartinis įslaptinimas esą labiau slepia tiesą nuo Lietuvos visuomenės nei nuo užsienio žvalgybų.
Baiminamasi dėl galimo šantažo
Viena dažniausiai minimų priežasčių, kodėl sąrašai iki šiol neviešinami, yra galimas šantažo pavojus. Kritikai baiminasi, kad paviešinus tik prisipažinusius asmenis, naudos gautų tie, kurie niekada neprisipažino ir liko nežinomi.
Taip pat teigiama, kad dalis agentūrinių bylų buvo išvežta į Rusiją dar Sovietų Sąjungos žlugimo laikotarpiu.
Dėl šios priežasties iki šiol nėra visiškai aišku, kiek tiksliai informacijos apie buvusius bendradarbius turi Lietuva ir kiek jos gali turėti Rusijos institucijos.
Diskusijos visuomenėje tik stiprėja
Kaip ir daugeliu istorinių klausimų, visuomenė šioje temoje pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni mano, kad tiesa turi būti atskleista, net jei tai sukeltų naujų skandalų. Kiti įsitikinę, kad valstybė privalo laikytis duoto žodžio ir saugoti anksčiau prisipažinusių asmenų anonimiškumą.
Socialiniuose tinkluose po NSGK sprendimo pasirodė daugybė emocingų komentarų. Vieni kaltino politikus slepiant istorines paslaptis, kiti ragino nekurstyti naujų susipriešinimų.
Tema, kuri Lietuvoje niekada neišnyksta
Ekspertai pastebi, kad KGB klausimas Lietuvoje periodiškai sugrįžta į viešąją erdvę jau daugiau nei tris dešimtmečius. Kiekvieną kartą diskusijos tampa ne tik apie istoriją, bet ir apie pasitikėjimą valstybe, teisingumą bei nacionalinį saugumą.
Kol kas NSGK aiškiai parodė nepritarimą siūlymui išviešinti sąrašus, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti visas Seimas.
Akivaizdu viena – ši tema Lietuvoje dar ilgai išliks viena jautriausių ir daugiausiai emocijų keliančių politinių diskusijų.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.