Reguliari fizinė veikla yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų gerinti bendrą savijautą. Net ir nedidelis kasdienis įprotis, pavyzdžiui, daugiau vaikščioti, gali reikšmingai pagerinti kraujotaką, stiprinti nervų sistemą ir didinti imunitetą. Svarbu, kad ėjimas būtų nuoseklus ir taisyklingas — tuomet jis duoda ilgalaikį poveikį.
Kodėl ėjimas yra naudingas
Pėstiesiems skirtas aktyvumas nepareikalauja specialios įrangos ar didelių investicijų, tačiau gerina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį ir skatina geresnį deguonies bei maistinių medžiagų tiekimą audiniams. Reguliarus ėjimas taip pat veikia tiesiogiai nervų sistemą: mažėja streso hormonų kiekis, gerėja nuotaika ir miego kokybė. Imuninė sistema stiprėja dėl bendro metabolizmo suaktyvėjimo ir sumažėjusio uždegimo rodiklių ilgalaikėje perspektyvoje.
Įpročių keitimas ir realūs tikslai
Ekspertai dažnai rekomenduoja siekti apie 10 tūkst. žingsnių per dieną. „Dauguma biuruose dirbančių žmonių nueina vos 3-4 tūkst. žingsnių per dieną. Kad pasiektumėte rekomenduojamą žingsnių normą, teks kiek pakeisti savo įpročius: pasivaikščioti po pietų, nueiti iki kolegos stalo, o ne jam skambinti, į darbą ar iš jo keliauti pėsčiomis – jei ne visą, tai bent dalį kelio.
Šis įprotis išugdomas su laiku, bet suteikia motyvacijos bei energijos išbandyti ir daugiau sporto šakų“, – teigia V.Musvydaitė.
Kaip pasiruošti ir išvengti diskomforto
Norint žingsniuoti saugiai, verta pradėti nuo paprastų pratinių, kurie stiprina pėdas ir gerina kraujotaką. „Išlipę iš dušo iki veidrodžio eikite pasistiebę, pirštų galais. Jei namie turite dantytą kamuoliuką, užminkite jį pėda ir pamasažuokite ties pėdos skliautu. O prieš eidami pasivaikščioti, atlikite nesudėtingą trijų etapų mankštą: 1) Pasistiebkite ant pirštų galų ir šiek tiek pavaikščiokite; 2) Pavaikščiokite ant kulnų; 3) Švelniai pasukiokite pėdas. Ir viskas, galite žingsniuoti“, – pataria „BENU vaistinės“ projekto „Pažink sveikatingumą“ ambasadorė.
Stebėkite progresą ir raskite motyvaciją
Žingsnių skaičiavimas padeda išlikti atsakingiems ir matyti pažangą. „Išmaniosios programėlės padeda sekti asmeninį progresą ir „nenukelti“ ėjimo kitai dienai. Be to, čia esama ir virtualių trasų, taip pat galimybė rezultatais dalintis su savo draugais ir skatinti juos eiti drauge. Pati su komanda taip pat sukūriau tokią programėlę, kurios pavadinimas – #walk15 –atspindi 15-ika skirtingų trasų.
Viena iš jų – „Pažink sveikatingumą“, kurioje visus, nuo pačių jauniausių iki vyriausių, skatiname ne tik aktyviai judėti, bet ir pažinti neatrastas Vingio parko vietas, sužinoti esminius sveikos gyvensenos patarimus“, – pasakoja V.Musvydaitė.
Ilgesni žygiai: pasiruošimas ir atsargumas
Jei planuojate ilgesnį žygį, pavyzdžiui, keliolikos kilometrų pasivaikščiojimą, ruoštis reikia iš anksto. Kasdienės treniruotės ir palaipsniui didinami atstumai padės išvengti traumų ir pervargimo. „Žygis paplūdimiu net ir daug vaikščiojančiam žmogui gali būti sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei anksčiau nevaikščiojote didelių atstumų smėliu, neikite daugiau nei 5 tūkst. žingsnių vienu ypu. Juk fizinis aktyvumas turi būti energizuojantis, o ne varginantis“, – pabrėžia V.Musvydaitė.
Apibendrinant: nuoseklus kasdienis ėjimas — paprasta, prieinama ir moksliškai pagrįsta priemonė gerinti kraujotaką, stiprinti nervų ir imuninę sistemas. Pradėti galite nuo mažų žingsnių ir pamažu plėsti atstumus, naudotis programėlėmis ir įtraukti į ėjimą draugus ar šeimą, kad šis įprotis taptų nuolatinis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.