Mėšlungis – staigus, nekontroliuojamas ir skausmingas raumenų susitraukimas, kuris gali ištikti bet kuriuo metu ir paralyžiuoti paveiktą kūno dalį. Nors dažniausiai jis yra nepavojingas, žinojimas, kaip elgtis užklupus spazmui ir kaip jo išvengti, gali padėti išsaugoti komfortą ir net saugumą.
Kas yra mėšlungis ir kaip jį atpažinti?
„Mėšlungį atpažinti lengva – įprastai jis paveikia vieną raumenį ar visą raumenų grupę. Spazmo metu raumuo susitraukia ir neatsipalaiduoja, jaučiamas vidutinis ar stiprus skausmas, todėl žmogus negali pajudinti paveiktos kūno vietos“, – pasakoja šeimos gydytoja J. Denisovienė.
Šie nemalonūs raumenų susitraukimai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet dažniausiai praeina savaime be ilgalaikių pasekmių. Tiesa, su amžiumi mėšlungio epizodų gausėja ir jie tampa stipresni. Taip pat mėšlungio atvejai dažniau pasireiškia besilaukiančioms moterims ir sportininkams, ypač intensyviai ar ilgai treniruojantis.
Raumenų spazmai dažniausiai jaučiami rankose ar kojose, tačiau gali pasireikšti ir kitose kūno vietose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sutraukus mėšlungiui, raumuo netrūkčioja – toks simptomas būdingas kitiems susirgimams.
Kada mėšlungis perspėja apie rimtesnes problemas?
Nors daugeliu atveju mėšlungis yra laikinas nepatogumas, pasikartojantys spazmai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Viena iš pagrindinių mėšlungio priežasčių – vitaminų ir skysčių trūkumas, ypač vasarą, kai gausiau prakaituojama. Ši būklė pasireiškia, jei organizmui trūksta natrio, magnio, kalcio ar yra kalio disbalansas.
„Mėšlungis dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vartoja tam tikrus medikamentus, tokius kaip diuretikai, vaistai, skirti gydyti astmai, steroidai ar neuroleptikai. Taip pat dažnais raumenų spazmais skundžiasi pacientai, turintys kepenų nepakankamumą, lėtines inkstų ligas, cukrinį diabetą ar neurologinius sutrikimus“, – pažymi J. Denisovienė.
Pasikartojantys mėšlungiai rodo, jog juos sukėlęs veiksnys vis dar yra išlikęs, o kartais signalizuoja ir apie ryškėjančią naują ligą.
Anot specialistės, jei mėšlungiai pradeda kartotis kas savaitę ar dažniau, darosi vis ilgesni ir skausmingesni, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą. Tam, kad gydytojas galėtų greičiau nustatyti diagnozę, rekomenduojama stebėti ir fiksuoti, kokiu dažnumu kartojasi raumenų sutraukimas bei kokią veiklą atliekant jie pasireiškia dažniausiai.
Kaip elgtis užklupus mėšlungiui?
Užklupus mėšlungiui, kad skausmai praeitų kuo greičiau, patariama atlikti švelnius tempimo pratimus ir lengvai pamasažuoti sutrauktą raumenį. Taip pat padeda paveiktos vietos šildymas arba šaldymas, o esant itin stipriam skausmui, rekomenduojama išgerti jį malšinančių vaistų.
Saugumas vandenyje: kritiniai patarimai
Nors mėšlungis nėra pavojingas, tačiau pasitaiko atvejų, kai gali sukelti ir rimtų problemų, pavyzdžiui, plaukiant vandens telkinyje ar baseine.
„Kai mėšlungis sutraukia vandenyje, tokiu atveju svarbiausia saugumas, todėl pirmiausia reikėtų suprasti, kad nieko baisaus nevyksta, neišsigąsti ir išlikti ramiems. Tuomet verstis ant nugaros ir stengtis kiek galima ištempti koją ar ją pamasažuoti, kol skausmas atslūgs ir tik tada ramiai plaukti link kranto“, – aiškina J. Denisovienė.
Mėšlungio prevencija: efektyvūs būdai
Norint išvengti ne laiku ir ne vietoje užklumpančio mėšlungio, J. Denisovienė pataria visada, ypač vasaros metu, vartoti pakankamai skysčių su elektrolitais – kaliu, natriu ir magniu. Taip pat nepamirškite pasidaryti kraujo tyrimų ir pasitikrinti, ar šių medžiagų netrūksta. Reikėtų vengti ilgų, intensyvių treniruočių – jas geriau dalinti į kelis etapus, o prieš tai atlikti apšilimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.