Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena – svarbi proga atkreipti dėmesį į vieną pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų – arterinę hipertenziją. Ši liga dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pačiu pažeidžia organizmą ir didina rimtų komplikacijų riziką. Pastaruoju metu ši problema vis dažniau užklumpa ir jaunus žmones, o tai kelia papildomą nerimą gydytojams bei sveikatos specialistams.
Prof. Marius Miglinas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas, teigia, kad arterinė hipertenzija yra klastinga liga, nes žmogus ilgai gali net neįtarti, kad sirgo. quot;Žmogus jaučiasi puikiai, nejaučia jokio skausmo ar diskomforto, bet tuo metu jo kraujagyslės nuolat kenčia nuo padidėjusio spaudimo. Aukštas kraujospūdis pažeidžia endotelį – kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatina aterosklerozės vystymąsi, didina trombozės riziką ir verčia širdį bei inkstus dirbti intensyviauquot;, – pabrėžia specialistas.
Rizikos veiksniai: ką galime pakeisti?
Hipertenzijos rizikos veiksnius galima skirstyti į nepakeičiamus ir kontroliuojamus. Nepakeičiami faktoriai – genetinis polinkis, amžius, lytis. Vyrams ši liga dažniau diagnozuojama jauname ir vidutiniame amžiuje, moterys iki menopauzės turi tam tikrą hormoninę apsaugą, bet po menopauzės hipertenzijos rizika išauga.
Tačiau vairuokime dėmesį į tuos veiksnius, kuriuos galime pakeisti. Tai druskos vartojimas, antsvoris ar nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas, lėtinis stresas, miego sutrikimai, rūkymas ir didesnis alkoholio kiekis. Šiuos veiksnius koreguodami, galime ženkliai sumažinti riziką susirgti ar pagerinti jau diagnozuotos ligos būklę.
Jaunimo sveikata ypatingoje rizikos zonoje
Pastaraisiais metais stebima liūdna tendencija – arterinė hipertenzija vis dažniau pasireiškia 20-35 metų amžiaus grupėje. Šį jaunėjimą specialistai sieja su šiuolaikiniu gyvenimo būdu: mažas fizinis aktyvumas, ilgas laikas prie ekranų, riebi ir sūri perdirbta mityba, energiniai gėrimai, nuolatinis emocinis stresas, miego trūkumas.
Šios priežastys lemia ne tik padidėjusį kraujospūdį, bet ir didesnę riziką patirti sunkias širdies ar inkstų komplikacijas dar darbingo amžiaus periodu.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir prevencija
Norint efektyviai kontroliuoti kraujospūdį, pirmiausia svarbu pradėti nuo mažų ir ilgalaikių pokyčių. Rekomenduojama sumažinti druskos vartojimą, vartoti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, pasirinkti Viduržemio jūros regiono arba DASH tipo mitybą, kurioje gausu sveikųjų riebalų, žuvies ir viso grūdo produktų. Reguliarus fizinis aktyvumas – bent 30-40 minučių spartaus ėjimo kasdien – yra efektyvesnis už įvairius papildus.
Svarbu taip pat valdyti svorį, mažinant bent 5-10 proc. kūno masės, kas reikšmingai pagerina kraujospūdžio rodmenis. Kokybiškas ir pakankamas miegas, streso valdymas bei psichinė gerovė – dar vieni svarbūs faktoriai, kuriuos reikia apsvarstyti kiekvienam, siekiančiam saugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Kada reikalingas medikamentinis gydymas?
Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami, o kraujospūdis lieka aukštas ilgiau nei kelis mėnesius arba pacientas turi didelę riziką, pradedamas medikamentinis gydymas. Modernūs vaistai, ypač politabletės, leidžia kartu reguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, suteikdami papildomą organų apsaugą. Svarbu vaistus vartoti nuosekliai ir nevartoti jų savavališkai nutraukus – tai gali sukelti dar pavojingesnius kraujospūdžio svyravimus ir komplikacijas.
Kaip tinkamai matuoti kraujospūdį namuose?
Netinkamai matuojant kraujospūdį, gaunami netikslūs rezultatai, todėl reikalinga griežta matavimo technika. Prieš matuojant rekomenduojama 5 minutes ramiai pailsėti, sėdėti tiesiai, ranka turėtų būti atrama ir širdies lygyje, o kojos – laisvos ir nesukryžiuotos. Matavimų metu būtina nekalbėti ir nesikeisti pozos. Matavimą reikia atlikti du kartus su 1-2 minučių pertrauka ir fiksuoti vidutinį rezultatą. Patartina vengti matavimų iš karto po kavos ar rūkymo. Gydytojų rekomenduojamos idealios vertės yra žemesnės nei 140/90 mmHg klinikinėse sąlygose ir mažiau nei 130/80 mmHg namuose.
Specialisto patarimai sveikatai saugoti
Prof. Miglinas ragina būti aktyviais savo sveikatos sargais: reguliariai stebėti ne tik kraujospūdį, bet ir inkstų funkciją bei albumino kiekį šlapime, nes tai padeda anksti aptikti žalingą ligos poveikį. Kantrybė ir pastovumas yra kertiniai sėkmingo gydymo komponentai, o modernūs vaistai suteikia papildomą apsaugą širdžiai ir inkstams.
Hipertenzija nėra nuosprendis – tai kvietimas keisti gyvenimo būdą ir saugoti savo ateitį. Kuo anksčiau imsimės prevencinių priemonių ir atsakingai rūpinsimės sveikata, tuo daugiau kokybiškų ir aktyvių metų galėsime gyventi be rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.