Lietuvoje fiksuojamas nerimą keliantis sergamumo vėjaraupiais padidėjimas. Nors ši liga dažnai klaidingai laikoma tik lengvu vaikystės negalavimu, medikai perspėja apie galimas sunkias komplikacijas, kurios gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad sergančiųjų skaičius šalyje turi „bangavimo“ tendenciją, kas 3–5 metus išaugant net keletą kartų. Šį augimą iš dalies lėmė ir COVID-19 pandemija, kurios metu izoliacija laikinai sumažino viruso plitimą. Grįžus prie įprasto gyvenimo, vėjaraupių virusas vėl aktyviai plinta.
Vėjaraupių simptomai ir užkrėtimo keliai: ką būtina žinoti?
Vėjaraupiais užsikrečiama oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint) arba tiesiogiai per kontaktą su bėrimais bei užkrėstais daiktais. Inkubacinis periodas trunka 2–3 savaites, po kurių pasireiškia į peršalimą panašūs simptomai: karščiavimas, silpnumas. Vėliau atsiranda būdingas pūslelinis bėrimas, progresuojantis į šašus, kuris gali apimti visą kūną. Asmuo yra užkrečiamas likus dienai ar dviem iki bėrimo ir apie savaitę, kol visi bėrimai virsta šašais.
Sunkios komplikacijos ir viruso išlikimas: kodėl vėjaraupiai – nebe nekalti?
Vėjaraupiai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip bakterinės odos infekcijos, plaučių ar smegenų uždegimas, sepsis ar dehidratacija. Didesnė rizika kyla kūdikiams, paaugliams, suaugusiems, nėščiosioms ir asmenims su nusilpusiu imunitetu. Svarbu žinoti, kad virusas, persirgus vėjaraupiais, visam gyvenimui lieka organizme ir ateityje gali pasireikšti kaip juostinė pūslelinė. Nepaskiepyti ar nesirgę asmenys gali užsikrėsti vėjaraupiais nuo sergančiųjų juostine pūsleline.
Skiepai – efektyviausia apsauga ir didėjantis visuomenės sąmoningumas
NVSC specialistai skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduoja visiems nesirgusiems vaikams (ypač lankantiems kolektyvus) bei suaugusiesiems, neturintiems imuniteto ir esantiems rizikos grupėje. Negalima skiepyti nėščiųjų ar asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas. Lietuvoje vakcina yra mokama, sudaro dvi dozes. Nors skiepai negarantuoja 100 proc. apsaugos, pilnai paskiepyti asmenys serga itin retai, o ligos eiga būna daug lengvesnė. Džiugina, kad šiemet pasiskiepijusių suaugusiųjų padaugėjo 60 proc., o vaikų – 40 proc.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.